Vidur niekur
Yra gajus mitas, kad Las Vegasas buvo įkurtas viduryje dykumos siekiant išvengti azartinių žaidimų draudimo, neva viduryje dykumos įstatymo raidė negalios. Kartais pridedama, kad ten buvęs indėnų rezervatas, kuriuose federaliniai JAV įstatymai taip pat negalioja, tačiau pats miesto pavadinimas pasakoja visai kitą istoriją.
Las Vegas iš ispanų kalbos reiškia „pievą“. Vietines Mohavių dykumos pievas 1829 m. atrado jaunas ispanų tyrinėtojas ir prekeivis Rafael Rivera. 1844 m. Las Vegaso slėnį tarp amerikiečių išpopuliarino rašytojas, tyrinėtojas, kareivis ir politikas John C. Fremont. Po 11 metų čia buvo įkurta ir pirmoji gyvenvietė, nors ji teišsilaikė kelis metus.
Las Vegaso, kokį jį žinome, pradžia tapo 1905 m. Dar po 6 metų gyvenvietė gavo miesto statusą, bet azartiniai žaidimai atėjo vėliau – tik 1935 m., kuomet Nevados valstijos valdžia legalizavo tokią veiklą ir smarkiai sumažino reikalavimus skyryboms. Anuomet išsiskirti nebuvo taip paprasta, kaip šiais laikais, tad toks turistų viliojimo būdas, netgi labiau nei azartiniai žaidimai viliojo keliautojus. Tais pačiais metais pradėtos ir gerai žinomos Huverio dambos (užtvankos) statybos. Visa tai kartu leido miestui sparčiai augti, o nesibaigiančios statybos padėjo išvengti pragaištingų Didžiosios depresijos padarinių, dėl kurių kentėjo likusi šalies dalis.
Čia taip pat ankščiau nei visoje JAV, buvo pradėta kovoti su rasine segregacija. 6 deš. duris atvėręs Mulen Ružo viešbutis leido lygiomis sąlygomis apsistoti ir lošti tiek baltiesiems, tiek juodaodžiams.
6 deš. miesto istorijoje išsiskyrė tuo, kad vos už 100 km nuo miesto buvo įrengtas branduolinių ginklų bandymų poligonas. Pasakojama, kad gyventojai galėjo aiškiai matyti kylančius branduolinius grybus. Neabejojama, kad gyventojus ne kartą pasiekė pavojingų, radioaktyvių dulkių debesys. Tik 1963 m. tokie bandymai buvo uždrausti.
Galbūt tai nesusiję, bet iš karto po to mieste pradėjo dygti milžiniški viešbučių kompleksai ir miestas galutinai išpopuliarėjo, kaip pasaulio lošimų sostinė, o naktinis miesto gyvenimas pelnė Las Vegasui „nuodėmių miesto“ titulą.
Literatūra, kinas ir muzika išpopuliarino miestą visame pasaulyje, kurį dabar kasmet aplanko per 37 mln. turistų. Nors pats Vegasas nėra didelis: gyventojų skaičiumi nedaug lenkia Vilnių (~650 tūkst. gyv. (tiesa, skaičiuojant su priemiesčiais – 2,2 mln.), Vilnius – ~538 tūkst.), o plotu netgi šiek tiek mažesnis (352 kv. km; Vilnius – 401 kv. km), tačiau skirtingai nei mūsų sostinė, niekas čia ramaus gyvenimo neieško. Viskas čia sukasi apie turistus, lošimus ir visagalį dolerį.
Du dalykai, kurie nelieka Las Vegase
Kalbant apie Las Vegasą, reikia suprasti, kad tai – kurortas. Žmonės iš viso pasaulio atvyksta čia tam, kad smagiai leistų pinigus.
Niekas taip gerai neįkūnija amerikietiško kapitalizmo, kaip Las Vegasas. Pavyzdžiui, daugelis atvykusių trokšta nusifotografuoti prie garsiojo „Welcome to Fabolous Las Vegas“ kelio ženklo. Net ir žiemą, kuomet nėra turistų eilių, turistams savo paslaugas siūlo bent keli vietiniai, kurie mielai jus nufotografuos jūsų telefonu ir nesigėdindami atkiš kepure prašydami atsilyginti.
Dieną ir naktį jus kalbins pardavėjai, siūlydami pažintines keliones ar kvies į „slapčiausius“ miesto striptizo barus, o viešbučių valdytojai versis per galvą, kad kas vakarą pasiūlytų koncertų, artistų pasirodymų ar bet kokiu kitu būdu blaškys keliautojų nuobodulį ir vers plačiau atverti piniginę.
Turėkite omenyje, kad didieji viešbučiai, skirtingai, nei mes įpratę Europoje, neįtraukia į kainą pusryčių. Vietoj to, siūloma patiems tuo pasirūpinti keliose kavinėse. Pigiausias (ir sočiausias variantas) – bufetas. Pusryčių kaina čia svyruoja nuo 15-25 dolerių (13-22 eurų), bet galima vaišintis viskuo kiek tik telpa. Maždaug tiek pat kainuos pietūs ar vakarienė daugelyje kavinių. Restoranų, kurių čia esama tikrai puikių, kainos gerokai didesnės.
Kas dar užklius europiečiui – amerikietiška kava. Keista, kad šalis, kuri suvartoja neįsivaizduojamus kiekius kavos nėra jai itin išranki. Daugelyje vietų ji bus itin silpna ir prasto skonio. Situaciją kiek gelbėja „Starbucks“ ar panašios kavinės, bet tik iš dalies. Negana to, kava čia brangi. Už mažiausio dydžio latte pasiruoškite mokėti bent 3-4 eurus.
JAV teks susipažinti ir su kitokia arbatpinigių sistema. Čia norma toli gražu ne mums įprasti 10 proc. Jeigu tikrai norisi įvertinti už aptarnavimą, skirkite bent 20 ar daugiau procentų, antraip personalas tai priims tik kaip kuklų jų pastangų įvertinimą.
Taupiam žmogui Las Vegase apskritai nėra ką veikti. Kaip ir visi JAV miestai, Las Vegasas nėra pritaikytas pėstiesiems. Jeigu taupote laiką, teks įprasti važiuoti viešuoju transportu (kuris gana patogus ir pigus), taksi arba naudotis pavėžėjimo paslaugomis (Uber, Lyft ir pan.). Įdomu tai, kad ir viešbučiai jau maksimaliai prisitaikė prie šios naujovės: išskirtos specialios vietos būtent tokią paslaugą teikiantiems vairuotojams atvykti.
Tiesa, jeigu Vilniuje gerą gabalą miesto galima įveikti sumokant iki 10 eurų, čia prireiks keliolikos net ir nedideliam atstumui. Jeigu norite vykti toliau, geriau naudotis viešuoju transportu, kuris gana pigus – už 7 eurus galima įsigyti bilietą parai, autobusai vyksta dažnai, kas 10-15 minučių, tad planuojant laiką galima visur spėti.
Viešasis transportas gana gerai išvystytas: naujas, švarus, o tai gana netikėta ir nauja net pačiai JAV. Šalis tik prieš keletą metų pradėjo didžiulį dėmesį skirti viešojo transporto tobulinimui, bet rezultatai tikrai matosi.
Prakalbus apie taksistus, viena pavėžėjusi moteris suskubo paneigti ir garsiąją frazę apie tai, kad viskas kas nutinka Las Vegase – ir lieka Las Vegase. „Viskas išskyrus du dalykus: baudas ir STD‘s (sexually transmitted disease; lytiniu keliu plintančias ligas)“, – šmaikštavo vairuotoja. Jos teigimu, pėstiesiems už ne vietoje kirstą gatvę gali tekti pakloti 500 dolerių (~440 eurų) baudą ir policija į tokius pažeidimus žiūri rimtai. Tiesiog mieste per daug turistų, o eismo intensyvumo nemažina net 4 juostų keliai į abi puses: kiekvienas eismo sutrukdymas kemša gatves, todėl nuspręsta su tuo kovoti didelėmis baudomis.
Kas liečia ligų klausimą, nesunku įsivaizduoti, kad „nuodėmių miestu“ vadinama vieta neapsieis be prostitucijos. Vienos nakties nuotykių ieškotojams ilgai vargti neteks, galima nesunkiai atpažinti tokias paslaugas teikiančias bet kurio viešbučio bare ar kazino. Ir net neieškant, nenustebkite, jeigu jums pasiūlys šį vakarą palaikyti kompaniją.
Kalbant apie Las Vegasą neįmanoma apeiti lošimų klausimo ir patirties: jeigu įsivaizduojate, kad čia lošimų aparatai ar stalai ant kiekvieno kampo – nusivilsite. Kazino veikia tik leidimus tam turinčiose vietose, dažniausiai viešbučiuose ir kai kuriuose striptizo klubuose. Yra ir mažesnių lošimų namų, bet jų, bent jau pagrindinėse miesto gatvėse nėra daug. Įdomi detalė, kad leidimą organizuoti lošimus turi ir oro uostas: vos išlipus iš lėktuvo jus pasitiks lošimo automatai, arba vilios prieš paliekant miestą paskutinį kartą pamėginti laimę.
Kičo sostinė ir kanapių kvapas
Miestas labiausiai didžiuojasi savo bulvaru, vietinių vadinamu tiesiog „strip“ (juosta): čia įsikūrę didžiausi viešbučiai, kazino, čia kiaurą parą dirba užkandinės, striptizo barai ir pastatyti garsieji „pasaulio stebuklai“. Iš tikro, niekas taip neprajuokina europiečio žvilgsnio, kaip milžiniška Piramidė, Sfinksas, Eifelio bokšto, Laisvės statulos ar Romos koliziejaus kopija.
Didieji viešbučiai tokiu būdu pabrėžia savo išskirtinumą ir tampa dar vienu „saldainiu akims“ ir kalboms. Pavyzdžiui, „Luksoro“ viešbutis įkurtas milžiniškoje piramidėje, šalia kurios puikuojasi nemažesnis sfinksas, o „Ekskaliburas“ pastatytas tarsi viduramžių pilis. Joje sezono metu net vyksta riterių kovos su žirgais ir ietimis. „Caesars Palace“ („Cezario rūmai“) pastatyti kopijuojant senovės Romos statinius, o „Treasure Island“ („Lobių sala“) teritorijoje kas vakarą vyksta piratų mūšiai su tikru laivu milžiniškame tvenkinyje ir tikrų patrankų šūviais. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip turistams siūloma blaškyti nuobodulį, atsipalaiduoti ir drąsiau leisti pinigus.
Iš pažįstamos teko girdėti istoriją, kaip ji vaikštinėdama prie Las Vegaso Eifelio nugirdo moterį dėkojant savo vyrui, kad pagaliau ją atvežė prie garsiojo bokšto. Ji taip pat girdėjusi, kad ir europiečiai yra pastatę kopiją kažkur Paryžiuje.
Žinoma, taip galvoja ir kalba toli gražu ne visi, o ir apie JAV spręsti iš Las Vegaso būtų klaida. Kita vertus, jeigu būtent šis miestas yra bene labiausiai jų mėgstamas kurortas ir atspindi jų smagiausią būdą leisti laiką – tai šį tą sako.
Nepamirškite, kad Las Vegasas yra naktinis miestas. Bulvarą reikia pereiti vakare arba naktį (tik perspėju, net ir jis pėstiesiems nėra patogus), nes būtent tada jis atsiveria visomis savo spalvomis: milžiniškomis reklamomis, kokių nepamatytumėte jokiame Europos mieste, kas 5 metrus skrajutes ir kvietimus į striptizo klubus dalijantys emigrantai ir pusnuogės moterys, šimtai galvas užvertusių turistų, iš pravažiuojančių automobilių pro stogo liukus plyšauja girti turistai, netrūksta Elviais Presliais persirengusių gatvės muzikantų, šokančių ir dainuojančių fontanų ir t.t. Čia juk kurortas, pramogų sostinė.
Nemažiau įdomi miesto dalis – senamiestis (downtown). Skirtingai nei eiliniame Europos mieste, čia nerasite bažnyčios ar Katedros, nėra jokios aikštės ar senos Rotušės. Tai tiesiog senasis miesto rajonas, kuris buvo miesto kūrimosi pradžia, bet nereiškia, kad apie jį ir liko suktis gyvenimas. Las Vegaso senamiestis, palyginus su bulvaru, kuklus, bet turi ir daug žavesio.
Jaučiasi, kad čia gyvenimas teka lėčiau, nors turistų irgi netrūksta. 2012 m. miestas pradėjo plačią senamiesčio gaivinimo programą, į kurią investavo kelis šimtus milijonų dolerių: atsirado daug naujų muziejų, muzikinis teatras, sukurtos prekybos alėjos, pastatytas naujas miesto administracijos pastatas, įkurtas išparduotuvių miestelis, patobulintas viešasis transportas. Tai davė rezultatų pritraukiant lankytojų, nors didžioji dauguma, kaip skelbia statistika, vis tiek lieka viešbutyje prie azartinių lošimų automatų ar žaidimų stalų. Beje, būtent senamiestyje pavyko gauti tikros ir kokybiškos kavos: espresso puodukas kainavo 2,5 euro, o tokia kaina gyvenant Vilniuje nelabai ir bestebina.
Kalbant apie išparduotuves, jos būtent tokios ir yra – skirtos išparduoti prekių perteklių, atsikratyti praėjusio sezono madų. Skirtingai nuo Lietuvos, ne vargana 10 ar 20 proc. nuolaida vilioja pirkėjus, o 40, 50 ar net 70 proc. be jokių papildomų sąlygų. Tiesa, nepamirškite, kad JAV visos kainos lentynoje nurodomos be mokesčių, tik kasoje bus priskaičiuojamas PVM mokestis.
Nevados valstija legalizavusi marihuanos (kanapių) vartojimą. Įstatymai itin liberalūs ir jos nusipirkti gali bet kuris pilnametis. Šios Lietuvoje griežtai draudžiamos ir už menkiausią kiekį dar griežčiau baudžiamos medžiagos galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, kurioms leista steigtis kiek toliau nuo pagrindinių miesto gatvių. Įėjus į parduotuvę iš karto paprašoma dokumento, šio dar kartą pareikalaujama ir atsiskaitant prie kasos. Kiekvienam pirkėjui pasiūlomas kainynas, įsigyti galima tik pasitarus su konsultantu, o kiekvienam klientui prieš išeinant į rankas įduodama ir atmintinė apie valstijoje galiojančius su vartojimu susijusius įstatymus.
Nors įsigyti marihuanos gali bet kas, valstija draudžia ją vartoti viešose vietose, tad teoriškai, jeigu neturite valstijoje privačios valdos, negalėtumėte jos ir vartoti. Kita vertus, bevaikštant bet kuria gatve tikrai užuosite specifinį rūkomų kanapių kvapą. Šis kvapas, beje, įprastas ir viešbučio koridoriuose, nors jame griežtai draudžiama rūkyti ir perspėjama apie porą šimtų eurų siekiančias baudas. Pastarosios, kaip jau žinome, vis tiek nepasiliks, o iškeliaus kartu ar pasivys.
Las Vegasas – išskirtinis miestas net ir tokiai didelei ir įvairiai JAV. Gyvenimo prasmės čia gal ir nerasite, bet galite velniškai gerai praleisti laiką, jeigu negailėsite savo sunkiai uždirbtų pinigų. Ar verta? Jeigu norite pajusti Ameriką su visais jos pliusais ir minusais – tikrai taip. Jeigu esate tas europietis su, kaip aš vadinu, patalogine neapykanta (ar bent jau nepasitenkinimu) amerikiečiams – tuomet ne. Čia daug kičo, šviesų, garso ir banalybių – tarsi viena didelė tuštybės mugė – bet mielai ją dar kartą aplankyčiau.
Autoriaus kelionę į Las Vegasą apmokėjo technologijų parodos CES 2019 organizatoriai (CTA – Consumer Technology Asociation). Straipsnio turiniui įtakos tai neturėjo.
