„Zhu Wenzhou Yi He Footwear Ltd.“ žlugo prieš du mėnesius, nes klientai vėlavo susimokėti, o Zhu nebegalėjo įkeisti turto ir pasiskolinti daugiau pinigų. Jo „Audi Q7“ Kinijos rytinės pakrantės teismas pardavė, kad galėtų išmokėti atlyginimus bendrovės darbuotojams.
Venžou – miestas, kurį Kinijos pramonės klestėjimo metais išgarsino milijardieriai verslininkai, dabar apimtas krizės ir įsipainiojęs į problemų tinklą, kuris apraizgė visą galingą šalies pramonės mašiną. Geltonai dažytą didmeninės batų prekybos centrą, kuris kadaise buvo pagrindinis miesto turtų šaltinis, šiuo metu slegia prekybos karas su JAV, silpna vidaus paklausa, augančios išlaidos ir vyriausybės kova su šešėliniu finansavimu bei tarša.
Dar prieš prekybinį ginčą su didžiausia šalies kliente Kinijos vyriausybei teko sunki užduotis: nuo pigia darbo jėga paremtos ekonomikos pereiti prie paslaugų ir pažangių technologijų pramonės. Bendra skola šiuo metu yra daugiau nei du su puse karto didesnė už bendrąjį vidaus produktą, o pirmadienį, kaip prognozuoja ekonomistai, vyriausybė paskelbs, kad augimas praėjusiais metais tesudarė 6,6 proc. ir buvo lėčiausias per beveik tris dešimtmečius. Pasitikėjimas verslu mažėja, kaip ir vartotojų polinkis išlaidauti.
Už šių skaičių slypi visa jūra pokyčių, vykstančių Kinijos, o tuo pačiu ir viso pasaulio ekonomikos struktūroje. Nors pasaulinė ekonomika linkusi judėti ciklais, Kinijos suirutė – daug gilesnis reiškinys. Vyriausybės pastangos iš didžiausio pasaulių prekių tiekėjos tapti šalimi, vis smarkiau konkuruojančia dėl dominavimo technologijų rinkoje, drebina pasaulinę santvarką.
Išėjus iš Venžou batų prekybos centro atsiveria vakarinės miesto dalies vaizdas su purvinomis, pažliugusiomis gatvelėmis, kuriose kur ne kur stovi tuščios parduotuvės. Puspadžių gamyklos „Sen Nan Shoe Materials Ltd.“ pardavimų vadybininkė Li Xiang prisipažįsta, kad ir jų parduotuvė netrukus užsidarys, bandant sutaupyti 200 tūkst. juanių per metus už nuomą. Parduotuvėje kasdien apsilanko vos vienas ar du pirkėjai, todėl nėra prasmės laikyti ją atidarytą, sako moteris.
Šiame uostamiestyje su 9 milijonais gyventojų, įsikūrusiame pietrytinėje Džedziango provincijoje dalyje, nuosmukio išvengusios įmonės paprastai yra tos, kurios sugeba gudriau prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių.
„Midpoint Group“, balsu valdomų šviestuvų, kraujo spaudimo matuoklių ir panašių prietaisų gamintoja praėjusiais metais pelną padidino 10 proc., o metinės pajamos siekė 200 milijonų juanių (29,6 mln. dolerių), teigia bendrovės prezidentas Zhu Chenghua. Anksčiau gaminę klozetus ir elektros jungiklius, dabar jie juda į priekį, pereidami prie aukštesnės klasės prekių ir išleisdami 5 proc. pelno moksliniams tyrimams ir plėtrai. Šiemet bendrovė pristatys kameromis pagrįstą sistemą, skirtą senyvo amžiaus žmonėms stebėti jų namuose.
Kitaip nei ankstesniais nuosmukių metais, šį kartą šalies politikai susilaiko nuo skolintų pinigų pumpavimo, skatinant pramonės augimą. Dabar jie stengiasi taikyti tikslines skatinimo priemones, siekdami palaipsninio ekonomikos sulėtėjimo.
Pirmadienio duomenys rodo, kad gruodį gamybos pramonė sulėtėjo iki 5,3 proc., o ketvirtojo ketvirčio BVP augimas buvo 6,4 proc. – tai sunkiausias trijų mėnesių laikotarpis nuo pat pasaulinės finansų krizės apogėjaus prieš dešimtmetį.
Ar prezidentui Xi Jinpingui pavyks sėkmingai suvaldyti krentantį augimą, nesukeliant skausmingo nuosmukio – štai, kas kelia nerimą investuotojams.
Šią savaitę jų nuogąstavimai šiek tiek aprimo, nes gruodžio kredito duomenys viršijo lūkesčius, o politikos formuotojai pažadėjo dar labiau sumažinti mokesčius. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais augimas nukris iki 6,2 proc., o 2020 m. – iki 6 proc.
Svarbiausia iššūkio dalis – atkurti privataus sektoriaus įmonių, kurios lemia 60 proc. bendrojo vidaus produkto, 80 proc. užimtumo ir 90 proc. naujų darbo vietų, pasitikėjimą savo jėgomis. Daugelis šių bendrovių nukentėjo dėl valstybės kovos su neskaidriu finansavimu ir tarša; šioje kovoje laimėjo didelės valstybei priklausančios įmonės, kurios lengviau gauna paskolas iš valstybės valdomų bankų ir turi gilesnes kišenes, todėl lengviau prisitaiko prie aukštesnių aplinkosaugos standartų.
Venžou įsikūrusi internetinė skolinimo platforma, kurios vadovai paprašė neskelbti bendrovės pavadinimo, yra viena iš vyriausybės kovos su šešėliniu skolinimu, kurią paskatino įsipareigojimų nevykdymo ir sukčiavimo schemų banga, aukų.
„Klientas-klientui“ modeliu veikianti finansų platforma lapkritį gavo vyriausybės pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama sustabdyti naujas operacijas ir likviduoti neišmokėtas paskolas. Bendrovės veikla apima ir skolinimą ūkininkams Vidaus Mongolijos regione. Dabar ją gali tekti uždaryti.
Šalyje aktualus internetinio finansavimo poreikis, nes kai kurie žmonės tikrai negali skolintis iš bankų, teigia bendrovės vadovas.
Venžou batų pramonė prieš penkerius ar šešerius metus pradėjo tiekti avalynę vidaus vartotojams, nes daugelis tarptautines rinkas aptarnaujančių gamintojų persikėlė į tokias šalis kaip Vietnamas, kad pasinaudotų pigesne darbo jėga, teigia Hu Sheng, „Xia Bai He Women’s Shoes Ltd.“ savininkas. Tai reiškia, kad prekybos karo poveikis Venžou produkcijai yra susijęs su mažėjančiu vartojimu ir šalies ekonomika apskritai, teigia jis.
Xi Jinpingas į privačių įmonių skausmą atsakė pritaikydamas precedento neturintį spaudimą bankams suteikti daugiau paskolų mažoms bendrovėms. Jis pats asmeniškai prisidėjo prie kampanijos, skelbdamas „neblėstančią“ paramą šiam sektoriui. Toliau sekė visa pūga strategijų, padedančių mažinti kaštus, įskaitant pažadus sumažinti pridėtinės vertės mokestį, pritaikyti mokesčių lengvatas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei sumažinti socialinio draudimo įmokas.
Nors „Midpoint“, aukštųjų technologijų buitinės technikos gamintoja, tvirtina kai kuriomis vyriausybės priemonėmis sėkmingai pasinaudojusi, dauguma šį mėnesį Venžou apklaustų įmonių teigė, kad teigiamo poveikio dar nematyti. Hu sako, kad jo kompanija buvo priversta persikelti į brangų pramoninį parką ir dabar mokesčių sumoka daugiau, o ne mažiau.
Dėl menkos vidaus paklausos jis mažina gamybą ir teigia ketinąs persikelti į savo gimtąjį Huangangą centrinėje Kinijos Hubei provincijoje, kurį paliko prieš 20 metų, nuo skurdo bėgdamas į Venžou. Tačiau net persikėlusios į provinciją ir ten radusios pigesnę darbo jėgą bei nuomą, bendrovės atsikvėps tik laikinai, nes šalis ir toliau užsiims bandymais pertvarkyti savo ekonomiką.
„Dėl ekonomikos sulėtėjimo privačios įmonės susiduria su vis daugiau iššūkių ir spaudimo, – teigia Kinijos mažų ir vidutinių įmonių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Zhou Dewenas. – Kinijai kelerius metus teks susiveržti diržą, kol ekonomika bus pertvarkyta, bet galiausiai tikimės sulaukti šviesios ateities“.
