Žiemojimo duobės

Kiekvienoje upėje yra žuvų žiemojimo duobės. Tokios vietos dažniausiai būna ties upių posūkiais ar ties kranto linija esančiais pagilėjimais. Jose ir vertėtų bandyti laimę su plūde per žiemos atodrėkius. Dar geriau, jei prie tokių duobių rasite nukritusių medžių ar panašių išvartų. Tokios dirbtinės kliūtys nukreips ledokšnius ir ižą nuo jūsų žvejojimo vietos.

Reikiami įrankiai

Upėje žiemą patogiausia žvejoti plūdine meškere, o tiksliau – pusdugnine. Tai gan senas, bet labai sėkmingas žūklės būdas, padedantis suvilioti pasyviai „nusiteikusias“ žuvis šaltame vandenyje. Žinoma, šiais laikais yra daug subtilių „Feeder“ ar „Picker“ tipo dugninių meškerių, bet kartais tiesiog norisi nors trumpam, sugrąžinti pavasarį ir paspoksoti į srovėje linguojančią plūdę.

Plūdė

Meškeriojant pusdugnine galima naudoti tiek angliškojo, tiek boloniškojo tipo palaidynes. Plūdės tinkamiausios verpstės formos be antenėlių ir kylių. Valas parenkamas plonas, 0,14 – 0,16 mm skersmens. Pavadėlių valas dar plonesis: 0,08 – 0,10 mm. Na ir žiemos metu neapsieisime be nedidelių 16 –18 nr. kabliukų.

Bet svarbiausiu aspektas žvejojant pusdugnine yra reikiamas svarelio ir plūdės keliamosios galios balansas. Taisyklė paprasta: 1,5 g. plūdei – 3 g, svarelis, t.y., jis turi būti sunkesnis už plūdę.

Plūdinės - pusdugininės schema

Gulinčios plūdės technika

Visu pirma, plūde nustatomas du kartus didesnis gylis už žūklavietės. Verpstės formos plūdelė užmetama ties duobės šlaitu, svareliui leidžiama nuskęsti ir valas šiek tiek įtempiamas. Svarelis su ilgu pavadėliu guli duburio dugne, o plūdė plauko ties duobės šlaito pradžia. Kibimas dažniausiai matomas plūdei suvirpėjus ar šiek tie prinirus.

Masalai ir jaukai

Kaip ir žvejojant nuo ledo, taip stengiantis suvilioti plačiaburnius šapalus ar sidabražvynes kuojas „žiemos“ upėje, teks naudoti gyvūninės kilmės masalus, su „kepinių asortimento“ išimtimis (batono ar baltos duonos minkštimas). Taip pat verta išbandyti įvairių rūšių „sumuštinius“: musės – uodo trūklio lervos, slieko – musės lervos. Tikintis plačiašonių karšių, galima ant kabliuko kabinti ir visą kuokštą uodų trūklio lervų ar nedidelį „mėšlinį“ sliekutį.

Jaukai taip pat turi būti „skurdūs“: juodžemis, maišytas su nemaistingu pirktiniu ar savadarbiu jauku.