Tačiau šalies importas ir eksportas gruodį krito, nes užsitęsęs prekybos karas pradeda „kandžiotis“ ir kenkti antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai.
Prekybos perteklius su Jungtinėmis Valstijomis yra pagrindinė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pykčio priežastis. Ji pernai įvedė tarifus šimtų milijardų dolerių vertės Kinijos prekėms ir įspėjo dėl tolesnių priemonių.
Nepaisant tarifų, eksportas į Jungtines Valstijas pernai ūgtelėjo 11,3 proc., o importas stiebėsi 0,7 proc. Tai padidino prekybos perteklių iki 323,3 mlrd. JAV dolerių nuo 275,8 mlrd. JAV dolerių 2017 metais.
Vis dėlto esama ženklų, kad Baltųjų rūmų priemonės daro poveikį, nes praėjusį mėnesį Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas sumažėjo.
Šie duomenys paskelbti po to, kai praėjusią savaitę JAV delegacija Pekine tris dienas tiesiogiai derėjosi pirmą kartą nuo D. Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo gruodį, kurio metu susitarta dėl 90-ties dienų paliaubų prekybos kare, kurių metu bus bandoma įveikti krizę.
D. Trumpas nori, kad Pekinas pirktų daugiau Amerikos prekių ir taip sumažintų prekybos atotrūkį. Taip pat - suteiktų užsienio žaidėjams geresnę prieigą ir apsaugą Kinijos rinkoje.
Paprastai Kinija antrą pusmetį importuoja milžiniškus amerikiečių sojos pupelių kiekius. Tai ilgai buvo vertingiausias importas iš JAV.
Pasaulinis Kinijos eksportas gruodį krito 4,4 proc., palyginti su metais anksčiau, o importas sumažėjo 7,6 proc., atspindėdamas vangią vidaus ir užsienio paklausą.
Prognozuojama, kad 2018 metais Kinijos ekonomika augo maždaug 6,5 proc. ir sulėtėjo nuo 6,9 proc. 2017-aisiais. Tai būtų silpniausias plėtros tempas per beveik tris dešimtmečius.
Kinijos metiniai automobilių pardavimai pernai smuko pirmą kartą per daugiau negu 20 metų, o prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis supurtė vartotojų pasitikėjimą.
Oficialūs duomenys taip pat parodė, kad gruodį gamybos sektorius susitraukė pirmą kartą per daugiau negu dvejus metus.
