Diena lengva nebuvo. Kaip pasakojo V. Žala, pirmoji dalis buvo žiauri.
„Tiek mašinų buvo išklota. Kapinynas mašinų, kiek važiavome. Pirma dalis – minkšta, minkšta. Nusileidome slėgį, bet ir tai vos pravažiavome“, – pasakojo lenktynininkas.
Pasak jo, tokių vietų pasitaikė ir vėliau, tad džiugu, kad, kad ekipažas ten neįstrigo. Tiesa, mosuoti kastuvais teko. Ir ne tik.
„Du nuotykiai buvo. Sauliui koją pervažiavau. Neužsidarė jo pusės durys, aš važiuot, o Saulius bėgo laikyti. Nepamačiau. Bet sakė Saulius, kad nieko“, – sakė V. Žala.
Be to, teko prigulti ir ant šono. Tačiau ir tąkart nuspaudęs akceleratorių V. Žala sugebėjo ištiesinti automobilį ir ekipažas lėkė toliau.
„Turint omeny, kiek reikalų kitiems kopose buvo, mūsų trumpi pastovėjimai – nieko baisaus“, – sakė jis.
Ekipažui pavyko surinkti ir visus kelio punktus. Vienas, kalbėjo V. Žala, buvo ypatingai šlykštus, mat nusileidus nuo didžiulės kopos buvo ant kitos kopos viršūnės.
„Užvažiavome iš kitos pusės, Saulius mane muštravo, kad slėgį nuleistume, nes kitaip nebūtume jo pasiekę. Bet negalėjom palikti – valandos bauda už jį“, – aiškino „Agrorodeo“ lyderis.
Ruožas, kokie visi turėtų būti
Pasak S. Jurgelėno, šeštosios Dakaro dienos greičio ruožas buvo būtent toks, kokie ir visi turėtų būti.
„Buvo visko. Idelaus ruožas. Aišku, gal ilgokas ir sunkokas, bet jeigu važiuoji ir nedarai klaidų, tai net neprailgsta“, – kalbėjo šturmanas juokdamasis, kad fortūna į ekipažą šiandien atsisuko veidu, o ne kita kūno dalimi.
Kalbėdamas apie incidentą su koja, S. Jurgelėnas pokštavo, kad komanda turi tik tris vadinamuosius smėlio padėklus, todėl jam teko kišti koją po ratu, kad automobilis išvažiuotų.
„Visgi pokštauju, tikiuosi, kad viskas su pėda gerai, – šypsojosi šturmanas. – Darbinga, smagi diena ir Dakaras tęsiasi.“
