Bet manau, kad taip, kaip mums nutiko, buvo tūkstančiams šeimų: sovietinės vaikų atostogos buvo 2 savaitės nuo sausio 1 – sios. Sausio 12 – ją vakare išvažiavome pas tėvus į kaimą, kad kitą dieną parsivežtume vaikus į Vilnių.
Neatplėšėme akių nuo TV, kol Bučelytės neatjungė. Toliau (ačiū Dievui – sulaukėm signalo iš Sitkūnų). Tai buvo ORO GURKŠNIS visai Lietuvai! Ir mūsų užpustytam vienkiemiui.
Užmigdę vaikus, visą naktį nesudėjome akių, klausydami Sitkūnų (TV jau nebuvo). Viską įrašinėjau į audio kasetę. Bet 6.00 val. ryto uošvis – tremtinys (nebuvęs Vilniuje 40 metų) trinktelėjo kumščiu į stalą ir pasakė: VAŽIUOJAM!
Ačiū Dievui, nebuvo daug sniego. Iki plento – 1,5 km. Išvažiavome į plentą Alytus – Jieznas (trise – aš, žmona ir uošvis), o vaikus palikome prižiūrėti močiutei – tremtinei (gal grįšime?).
Jiezno sankryžoje buvo pirmasis šokas – pilnas sunkvežimis sovietų kareivių. Galvojome, kad stabdys ir lieps grįžti, bet pravažiavome sklandžiai. Dar buvo sovietų kariškių ties Trakais, bet mums pavyko be jokių stabdymų pasiekti Vilnių.
Pavyko pasiekti Geležinio Vilko tunelį ir prieš jį (kišenėje) pastatyti savo šeštuką. Galvojau, kad jo greitai neliks, nes pro šalį (po parlamentu) per tunelį dardėjo sunkieji tankai – vikšrų garsas įspūdingas.
Visą dieną buvome kaip vienas kumštis.
Tai yra – JĖGA!
Vakare supratom – PERGALĖ MŪSŲ!
Siųskite savo asmenines istorijas ir tėvų ar senelių pasakojimus, susijusius su 1991-ųjų sausio įvykiais, adresu pilieciai@delfi.lt iki sausio 13 dienos su prierašu „S13” arba spauskite apačioje pilką mygtuką. Įdomiausios istorijos bus publikuojamos. Vienos istorijos autoriui padovanosime du bilietus į pasirinktą filmo „Spec. Žvėrynas“ seansą. Nugalėtoją paskelbsime sausio 14-ąją.