Pokalbis apie šeimos pusryčius

Ar dažnai su šeima pusryčiaujate kartu? Apmaudu, kad šiuolaikiniame pasaulyje šeimos nariai daugiausia laiko praleidžia atskirai. Net ir suėjus šeimai po mokyklos ir darbo, vaikai dažniausiai būna įsisukę virtualiuose mokyklos draugų rateliuose, o tėvai paskendę darbo problemose. Susėdimas prie bendro stalo sujungia šeimos narius. Statistika rodo, kad vaikai, pusryčiaujantys kartu su tėvais, išsaugo teigiamą požiūrį į savo ateitį. Be to, vaikai priparanta laisviau bendrauti su suaugusiais, visai šeimai prie vieno stalo valgant kartu.

Šeimos pusryčiai ne namie, gal ir netikėtai, šiandieniniame komercializuotame pasaulyje gali tapti reta ir įdomia šeimyninio gyvenimo akimirka. Pusryčiaudami ne namie, šiek tiek atsiribojame nuo kasdienės rutinos. Tačiau, prie stalo visi susėda su skirtingais rūpesčiais, tad ką daryti susėdus? Mūsų šeimoje jau seniai gyvuoja tradicija bent kelis kartus per savaitę nuėjus į užkandinę ar restoranėlį ir laukiant gaminamo maisto, aptarti kartu pasirinktą visiems aktualų klausimą.

Gal pradžioje pasirodys ir nepatogu, bet išsilukštenus iš inertiško kasdienio pasaulio, padėjus telefoną į šalį ir pabandžius nuoširdžiai padiskutuoti visiems svarbią temą, šeima atgyja ir vėl pasidaro reikšmiga vieta, kur kiekvienas pasijunta artimųjų rate. Net jei bendro klausimo nepavyksta surasti, pradedame nuo klausimo, ar mūsų šeima susvetimėjo ir nebeturi bendrų temų. Tuomet klausiame, kaip tai nutiko ir kaip galėtume pataisyti tokią padėtį. Žodžiu, klausimas visuomet atsiras.

Taip pat restoranėlyje atspausdinome korteles su dažniausiai aptariamais klausimais. Kol virtuvėje pluša šefai, šeima dalinasi savo samprotavimais apie tai, kas yra tobulas draugas, kas yra meilė, ar vaikams išmintinga klausyti vyresnių ir panašius dalykus. Prakalbinti atžalas nesunku, tereikia parodyti, kad jų nuomonė yra svarbi, išklausykite vaikus ir atsakykite į jų klausimus. Parodykite, kad juos suprantate. Taip vaikai ir pradeda jaustis svarbūs, pilnaverčiai ir atskingi šeimos bei visuomenės nariai.

Pirmi žingsniai gali būt ir nejaukūs, bet klausimai užveda ant teisingo kelio. Pokalbiai ir žaidimai sustiprina buvimo kartu jausmą. Užtrunka neilgai, tik kol maistas pagaminamas, bet šeima lieka įkvėpta bendrų įspūdžių, kurie ir kuria taip reikalingus ryšius. Šeima yra vienintėlė vieta, kur kiekvienas žmogus yra nepamainomas. Tad draugiški ir skanūs pusryčiai, suteikia ne tik fizinių, bet ir dvasinių jėgų.

Pusryčiai taip pat gali tapti trumpomis kelionėmis, tradicinį ryto maistą praturtinant vis kitos šalies virtuvės patiekalu. Vieną savaitgalį leidžiame Prancūzijoje, skanaudami raguolius ir kiaušinius à la Benedick, kitą – Kanadoje, ragaudami klevų sirupu aplietus blynelius. Gerų šeimyninių pusryčių!

Lebonjour restoranėlio komanda