Už Geležinkelių transporto kodekso pataisas balsavo 69 Seimo nariai, o susilaikė 9.
Jos numato, kad vietoj trijų „Lietuvos geležinkelių“ direkcijų – Keleivių, Krovinių vežimo ir Geležinkelių infrastruktūros – bus steigiamos trys naujos bendrovės, kurių akcijas valdys „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarųjų visas akcijas ir toliau valdys valstybė.
Pakeitimais taip pat įteisinta kombinuoto keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga. Tai leis „Lietuvos geležinkeliams“ svarstyti galimybę vietinių maršrutų, kuriais važiuoja daugiausia keleivių, ruožuose keleivius vežti traukiniais, o maršrutuose, kuriuose keleivių srautai yra maži, atvežus geležinkeliu, likusį atstumą vežti autobusų transportu.
Tokiu atveju turės būti sukurta bendra keleivių, vežamų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais, informavimo ir bilietų sistema, sudarytas tvarkaraštis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Seimui aiškino, kad strateginė Lietuvos įmonė išliks valstybės rankose, bet taps skaidresnė, finansiškai stabili ir lengviau valdoma. Ji geriau užtikrins geležinkelio vežėjų teisių ir interesų apsaugą ir, tikėtina, duos didesnę grąžą valstybei.
Nepertvarkant „Lietuvos geležinkelių“, Briuselis prieš valstybę gali pradėti pažeidimo procedūrą.
Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui šių metų gegužę pritarė Vyriausybė. Pertvarkant įmonę, pavyzdžiu pasirinkta Vokietijos geležinkelių reforma.
Iki šiol nė viena valdžia nesiryžo bent struktūriškai pertvarkyti „Lietuvos geležinkelių“, iki 2016-ųjų pabaigos turėjusių „valstybės valstybėje“ įvaizdį.
Pagal dabar siūlomą modelį pertvarkyti įmonę 2016 metais Europos Komisijai žadėjo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, 2011 metais panašų holdingo modelį konservatorių-liberalų Vyriausybei siūlė tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, į tris atskiras įmones geležinkelius išskaidyti ketinta ir 1999–2000 metais.