„Labai paprastas pavyzdys: nueini į Finansų ministerijos skaičiuoklę, įsimeti kelis skaičius pagal pajamų grupes, ir matai, kad galbūt procentiškai mažesnes pajamas gaunantys asmenys gauna daugiau, bet absoliučiomis sumomis situacija yra visiškai priešinga. Manau, tai problema“, – penktadienį susitikime su žurnalistais sakė jis.
V. Vasiliauskas teigė, kad šiemet priimti pokyčiai mokesčių sistemoje ir nukeltas sprendimas dėl viešojo sektoriaus finansavimo tik dar labiau paaštrins pajamų nelygybės Lietuvoje klausimą.
Vis dėlto, centrinio banko vadovas teigiamai įvertino Vyriausybės planus viešojo sektoriaus problemoms skirti daugiau dėmesio.
Kaip žinia, gruodį Vyriausybėje sudaryta derybų grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų. Tokio žingsnio imtasi jau mėnesį tęsiantis dalies pedagogų streikams dėl įvesto etatinio apmokėjimo modelio ir didesnių algų.
„Be jokios abejonės (teigiama kryptis – DELFI), tai yra pribrendusios problemos. Viešojo sektoriaus klausimų sprendimas, visos iniciatyvos yra tikrai sveikintinas dalykas. Mes už tai ir jei kas klaus mūsų nuomonės, mes įsitrauksime“, – sakė V. Vasiliauskas.
Dangus negriūva, bet...
V. Vasiliauskas pastebėjo, kad šiuo metu vyrauja lūkestis, jog ekonomikos augimas lėtėja.
„Sakyčiau, grįžta į normalias vėžes. Pavyzdžiui, 2017 metai euro zonai buvo išskirtiniai dėl pakankamai didelio augimo tempo. 2018 metais buvo šioks toks sulėtėjimas, o 2019 metais augimas bus dar lėtesnis. Ekonomikos vystosi ciklais ir kažkada ciklas pasiekia piką, o paskui po truputį leidžiasi“, – aiškino jis.
Pašnekovas teigė, kad į tai turėtų reaguoti į Lietuvos valdžia.
„Mūsų retorika, susijusi su kitų metų valstybės biudžetu, sako, kad dangus tikrai negriūva ir apie krizę kalbėti negalime, bet natūralus atvėsimas yra ir į tai reikia reaguoti“, – teigė jis.
Bankų maržų didėjimas
V. Vasiliauskas dar papasakojo, kad jau kurį laiką Lietuvoje pastebimas maržų didėjimas būsto paskolų segmente.
„Esame pasidarę analizę, palyginę su maržu didėjimu Švedijoje, ir ten maržų didėjimas nėra pastebimas.
Čia suvesčiau labiau su paklausos elementu. Na, ir be jokios abejonės, sakyčiau – rinkos koncentracija“, – sakė jis.
Lietuviški infliacijos veiksniai
V. Vasiliauskas su žurnalistais susitiko po ketvirtadienį vykusio Europos centrinio banko posėdžio, kurį Lietuvos banko vadovas apibūdino kaip vieną svarbiausių 2018 metais.
„Nors, kaip ir buvo prognozuota, niekas nepasikeitė. Pabaigta kiekybinio skatinimo programa. Buvo bendru sutarimu nuspręsta, kad signalizuojame dėl investavimo trukmės, pasakant, kad investuojama bus ir toliau pakankamai ilgą laikotarpį. Kartu signalizuojant ir dėl palūkanų kėlimo. Pagrindinis tikslas – išeiti iš programos neutraliai, turint omenyje rizikas“, – pasakojo jis.
V. Vasiliauskas paaiškino, kad didžiausias programos poveikis buvo skolinimosi sąlygoms.
„Pastarieji metai buvo išskirtiniai kreditavimo sąlygų švelnėjime. Kreditavimo sąlygos ir toliau išlieka palankios“, – dėstė jis.
Tuo metu poveikio infliacijai V. Vasiliauskas siūlė dar šiek tiek palaukti.
„Taip, atotrūkis, kada transmisija įvyksta, yra pakankamai ilgas, bet įvertinus mūsų vidutinio laikotarpio prognozes, pasirodys infliacija, artėjant prie ECB 2 proc. tikslo. Tiesiog reikia laiko. Beje, vertinant pastarąjį laikotarpį, nepaskutinį vaidmenį atliko ir sumažėjusi naftos kaina“, – sakė jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, jog Lietuvoje infliaciją labiau lemia kiti veiksniai.
„Esame konverguojanti ekonomika, todėl natūraliai kainų augimo tempas pas mus yra didesnis nei pas kitus. Be to, yra įvairūs fiskaliniai sprendimai, kurie irgi prisideda prie poveikio kainoms.
Sakykim, pastarasis sprendimas dėl akcizų pakėlimo stipriesiems alkoholiniams gėrimams koreguoja mūsų vertinimus, kuriuos pateikėme biudžeto priėmimo metu. Aišku, pokytis nebus toks, koks buvo ankstesniais metais, kada dėl akcizų pakėlimo kainos padidėjo 0,7–0,9 proc.“, – sakė jis.
