Sutarimas dėl kitų metų ES išlaidų plano pasiektas tik po to, kai lapkričio 29 d. Europos Komisija (EK) pateikė naują ES biudžeto projektą, nes dėl pirmojo EK pasiūlymo derybų šalims susitarti nepavyko.
Kitąmet ES biudžeto įsipareigojimai, lyginant su 2018 m., augs 3,2 proc. ir sieks 165,8 mlrd. eurų, o mokėjimai didės 2,4 proc. ir sudarys 148,2 mlrd. eurų.
Kaip įprastai ES biudžete didžiausia finansavimo dalis paskirstyta pagrindinėms sritims - ES ekonomikos augimo skatinimui ir užimtumo didinimui (20,5 mlrd. eurų), sanglaudos politikai (47,0 mlrd. eurų) ir žemės ūkiui (57,4 mlrd. eurų).
Atsižvelgiant į ES aktualias migracijos srautų valdymo, išorės sienų apsaugos problemas, Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė didinti finansavimą, skirtą saugumui užtikrinti, humanitarinei pagalbai trečiosioms šalims teikti, taip pat nuspręsta dalį ES biudžeto lėšų skirti pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei.
Lietuvai ypač aktualu, kad kitų metų ES biudžete ženkliai padidintas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) finansavimas, nes šios programos lėšomis finansuojami svarbūs tarptautiniai transporto ir energetikos projektai (geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas ir Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais).
2019 m. Lietuvos biudžete iš ES biudžeto gaunamos lėšos turėtų viršyti 2 mlrd. eurų. Daugiausia ES lėšų planuojama gauti iš struktūrinių fondų - 1 240,7 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymo programai skirta - 51,2 mln. eurų, žemės ūkiui - 756,9 mln. eurų, CEF - 80,1 mln. eurų, vidaus saugumui ir išorės sienų apsaugai - 54,0 mln. eurų.
