Noras pakelti mokytojo profesijos prestižą – paradoksalus. Sutinku, mokytojai turėtų būti labiau gerbiami. Tačiau šiuo metu streikuojantys pedagogai elgiasi, paprastai tariant, „neprestižiškai“: jie, kiek man teko girdėti, ir per langus šokinėjo, o kur dar tas jų „terorizmo“ aktas prieš visą ministeriją ir vargšę ministrę. Galbūt aš per daug veiksmo filmų žiūriu, bet jei žmogus reikalauja tam tikros išpirkos (šiuo atveju, pinigų, kurių neįmanoma gauti) ir laiko kitus įkaitais (ministeriją, mokinius, net ir geriausius), jis vadinamas teroristu.

Gerbiamiems mokytojams vertėtų pagalvoti, kad dar niekam jokioje valstybėje atlyginimai taip greitai nepadidėjo. Manau, tarp nakvojančių ministerijoje yra ir matematikų, ir ekonomistų, ir politikos žinovų, tad aš šito reikalavimo niekaip nesuprantu. Na, o kalbant apie pačius pedagogus, jie yra žmonės, kuriems turėtų rūpėti ne pinigai. Juk tikras mokytojas dirba iš pašaukimo. Toks pasakymas gal atrodo ir kvailas, bet tai tiesa. Tikriausiai yra mokytojų, kurie trykšta iš laimės galėdami stovėti prieš klasę, jiems smagu per naktį tikrinti ir mokinių sąsiuvinius...

Pripažinkime, gyvenime pasitaiko pavyzdžių, nesuvokiamų didžiajai visuomenės daliai. Pažįstu mokytoją lituanistą, išėjusį iš darbo ne vien dėl to, kad jo atlyginimas buvo menkas ir buvo sunku išgyventi, bet dėl visiškai streikuojantiems mokytojams nesuprantamos priežasties - jį graužė sąžinė, kad jis turi meluoti savo mokiniams. Juk lietuvių kalbos mokytojai (ir ne tik) moko mus vertybių. Viena iš jų - kuklumas. Kaip mokytojas gali trisdešimčiai mokinių klasėje sakyti, kad materialiniai dalykai nėra svarbūs, jei jis pats vos suduria galą su galu, stengiasi iš visų jėgų užsitarnauti atlygį, nors ir nedidelį? Tad, mielieji mokytojai, paklauskit savęs, kas privedė prie to ministerijos okupavimo ir ministrės nuvertimo nuo kėdės. Manau, kad vidinis balsas jums atsakys.

Apibendrindamas trumpai noriu pasakyti, kad visa šios paradoksalios prestižo kėlimo sumaišties priežastis ne ministerija, ne mokiniai, ne visuomenė ir, gink Dieve, ne ministrė. Tačiau tikrosios to priežasties garsiai sakyti nenoriu. Ir patys viską puikiai supratote.