Kodėl rūšiuoti yra taip svarbu? Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis sako, kad teisingai rūšiuojamos atliekos turi didelę įtaką gamtinių resursų išsaugojimui.

„Įvairios plastiko, stiklo, popieriaus pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, o jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei bei tausojami gamtiniai ištekliai. Todėl labai svarbu atliekas išskirti iš bendro mišrių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai jomis atsikratyti. Tokiu būdu tausosime ir neteršime aplinkos, o antrinis atliekų panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų“, – sako specialitas.

Mato teigiamus pokyčius

VAATC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mišrių atliekų srautai Lietuvoje pradėjo mažėti. „Pavyzdžiui 2007–2008 m. pradėjome eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną, į kurį būdavo atvežamos mišrios komunalinės atliekos iš bendrų konteinerių. Praėjus 7 metams atliekų kiekis sąvartyne sumažėjo trečdaliu, tad galime teigti, kad dalis jų nukeliavo į rūšiavimui skirtus konteinerius. Žinoma, negalime sakyti, kad tokių atliekų srautas yra labai didelis, tačiau vykstantys pokyčiai – teigiami“, – mano M. Banaitis.

Rūšiavimas

Vadovaujantis Teisės aktais rūšiuoti privalo visi. Deja, sukontroliuoti, o tuo labiau bausti atliekų nerūšiuojančius žmones yra sudėtinga. Dėl šios priežasties VAATC, savo ruožtu, diegia naujoves, skatinančias atliekų rūšiavimo kultūrą.

„Dabar Vilniaus mieste statome ir diegiame naujus požeminius plastiko, stiklo, popieriaus ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo konteinerius. Tai ne tik geresnį estetinį vaizdą suteikiantis, bet ir patogesnis, lengvesnis ir rūšiuoti skatinantis sprendimas. Tikimės, kad tokios naujovės gyventojus privers dar atsakingiau pažiūrėti į atliekų rūšiavimą“, – sako M. Banaitis.

UAB „Ekonovus“ valdybos narys Elmaras Milinavičius taip pat įžvelgia teigiamus rūšiavimo pokyčius Lietuvoje. Pasak jo, dabar visuomenė yra kur kas sąmoningesnė.

Vis dėlto, E. Milinavičiaus teigimu, Lietuvoje vis dar trūksta teisingų ekonominių svertų, skatinančių rūšiuoti. „Teoriškai rūšiavimo naudą žino visi, tačiau tam, kad atliekų rūšiavimas vyktų taip, kaip priklauso, žmonėms reikia paskatinimo. Labai geras pavyzdys – taros supirkimas. Dabar mažai kur pastebėsime, kad mėtytųsi ar į konteinerius būtų metami buteliai. Žmonės žino, kad juos pridavę gali gauti atlygį“, – sako pašnekovas.

Požeminių konteinerių pristatymas

Daugiau rūšiuojančių tikisi pakeitus rinkliavos sistemą

Vis dėlto aktyvesniam atliekų rūšiavimui, kaip teigia E. Milinavičiaus, neigiamos įtakos turi rinkliava. „Už atliekų tvarkymą yra įvesta rinkliava. Atrodo, lyg viskas ir teisingai, tačiau tai paveikia to žmogaus, kuris dar nėra užsidegęs, sąmonę. Atsiranda paprastos mintys – kam rūšiuoti, jei sumokėjus, už mane tai padarys kiti“, – teigia vyras.

Sprendimo būdas, pasak specialisto, labai paprastas ir jau diegiamas. „Dabar Vilniaus mieste yra planuojama įvesti dvinarę rinkliavos sistemą, kuri leistų žmonėms mokėti mažiau už atliekų tvarkymą su sąlyga, kad jie prisidės prie rūšiavimo. Kaip ir anksčiau bus mokama už išvežamas atliekas, tačiau suma, už tas atliekas, kurios bus surūšiuotos, bus mažesnė“, – sako E. Milinavičius.

Siūlo pradėti nuo paprastų dalykų

Jau daugiau nei metus atliekų vengianti ir jas atsakingai rūšiuojanti Miglė Makuškaitė vadovaujasi viena taisykle – kuo mažiau daiktų, tuo mažiau ir šiukšlių. Moteris susirūpino tuo, koks nedraugiškas aplinkai yra šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas.

Kadangi visiškai gyventi be atliekų moteriai nepavyksta, namuose ji naudoja rūšiavimo konteinerius, iš kurių greičiausiai kaupiasi skirtas plastikui.

„Daugiausia ten patenka pakuotės iš pirkinių internete ir maisto pakuotės. Labai nemėgstu apsipirkinėti, todėl, taupydama laiką, daug ką įsigyju internetu. Tik gaila, kad tuomet pardavėjai ne visada atsižvelgia į prašymus kaip įmanoma mažiau supakuoti prekes. Visa tai, ko negalima panaudoti, dar kartą nugula į rūšiavimo dėžę. 30 litrų plastiko rūšiavimo dėžę ištuštinu kartą per mėnesį. Popieriaus prisikaupia mažiau, per mėnesį maždaug pusė dėžės. Stiklo atliekų dar mažiau. Didžioji dalis stiklinės taros grįžta į rinką per depozito sistemą“, – teigia ji.

Šį iššūkį moteris sau kelia ne tik namuose, bet ir keliaudama ar vykdama į komandiruotes. Jų metu M. Makušaitė ne tik turi savo gertuvę, lininiuose maišeliuose nešiojasi savo pasiruoštus užkandžius, bet ir gaminasi maistą bei dedasi jį į daugkartinį indą. Apsipirkinėdama moteris atsisakė plastikinių maišelių ir juos pakeitė daugkartiniais lininiais.

M. Makuškaitės manymu, daugybė žmonių vis dar nerūšiuoja dėl to, nes neranda stipraus pagrindo ir motyvacijos keisti savo įpročius.

„Žinoma, tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir aš gerbiu tai. Iš savo asmeninės patirties galiu tik pasidalinti, kad gyvendama aplinkai draugišką gyvenimo būdą pati jaučiuosi „švaresnė“, lengvesnė. Manau, kad svarbu suprasti, kad aplinkosaugos problemos yra visų mūsų atsakomybė ir kiekvienas mes savo poelgiais galime arba gilinti šią problemą, arba prisidėti prie sprendimo“, – aiškina ji.
Visgi, jos manymu, net ir labiausiai tingintiems rūšiuoti galima įgyvendinti nors vieną pokytį, kuriuo jie reikšmingai sumažintų savo neigiamą poveikį aplinkai. „Paprasčiausia būtų pradėti nuo plastiko rūšiavimo. Turėti namuose bent dvi atliekų dėžes tikrai nėra sudėtinga. Ir būtent plastiko rūšiavimas turi didžiausią poveikį“, – pabrėžia ji.

Užsakymo nr.: PT_79785637