Interviu su V. Rumšu jaunesniuoju ištrauka:
- Vytautai, aš kai ruošiausi pokalbiui, pagalvojau, kad pats esi kaip Siemens arena...
- Kodėl?
- Multifunkcinis. Renginiai, vestuvės, laidos, kokie 7 – 8 dalykai, kurie gali sutilpti po vienu stogu.
- Ir turbūt tiek, kiek teko domėtis, ir dar truputį. Taip išeina. Nežinau. Aš vieną kartą skaičiau Andriaus Rožicko interviu ir jis paminėjo, kad jis yra vienas tų žmonių, kuriam atėjus laikui, kai jis įsisavina tam tikrą darbą, projektą ar specialybę, jam darosi neįdomu ir jam norisi naujų iššūkių. Turbūt aš sutinku su šia mintimi ir aš, atėjus naujam etapui, stengiuosi išstumti save iš komforto zonos ir daryti kažką tokio, kas man leistų vėl nemiegoti naktimis ir kiekvieną kartą, artėjant tam įvykiui, galvoti, o kodėl? Kam aš tai darau? Kas mane pastūmėjo?
- Jei nieko neatsisakai, tiesiog susigadinsi savo prekės ženklą, tiesiog perspausi.
- Vėlgi, tu turi turėti... Tu negali atjungti smegenų, tu turi eiti, bandyti, bet, vis dėlto, smegenys turi būti vietoje ir sekioti prodiuseriui iš paskos, ir kur tave benumes, ten ir jaustis. Be abejonės, tam tikras filtras turi atsirasti, bet bandyti ir, jei tu jauti, kad tu gali, aš manau, tu vis tiek atsirinksi ir tu tiksi. Aš taip nuoširdžiai tikiu, gal ir naiviai, nes aš, šiaip, naivus gal esu žmogus.
- Kai jaunoji karta ateis ir sakys: tėti, aš noriu būti aktorė arba aktorius. Ką jūs sakysit? Varyk?
- Ne, aš sakyčiau – būk režisieriumi. Galiu pasakyti labai paprastą priežastį. Tiktai atsidūrus tam tikroje režisieriškoje pozicijoje, tu pradedi suprasti, kaip lengva pakeisti aktorių. Tu supranti, kad tas žmogus tik vykdo tavo valią. Tu negauni to žmogaus, nes jis filmuojasi kažkur. Tau pasiūlo kitą. Labai gaila, kad negali dirbti su šitu ir tu įsivaizduoji, kad tai galėtų būti jis, bet ateina kitas.
Tu pradedi dirbti su juo. Jei užsispyręs, nesusišnekėsi, bet jei esi atviras pamatysi, kad ir jis vis dėl to kažką gali ir pradėsi dirbti su juo. Ir tu supranti, kad būti aktoriumi yra žiausiai sudėtingas procesas, nes tu esi kaip amžinai dalyvaujantis mis konkursuose.
Sveiki, mano nr. 8, aš už meilę ir taiką. Mhm. Ačiū. Tiksi, nepatiksi, ūgis, svoris, išvaizda, baliavoji su režisieriumi, nebaliavoji. Visi tokie dalykai jungiasi į vieną bendrą, kur labai viskas priklauso nuo tokio esi – nesi.
O būdamas režisieriumi, vis dėlto, tu kontroliuoji situaciją, tu neši atsakomybę, be abejonės, bet vis dėlto aktorius scenoje priima didžiąją dalį to š..., kurį žiūrovas gali išlieti pamatęs bogą spektaklį. Ir sakys: aktoriai blogai vaidino. Ir čia staiga tu supranti, kad būnant režisieriumi tu tiesiog gali pasakyti: jie nesuprato, aktoriai blogai vaidino, sorry.
Ir tu supranti, kad aktoriaus profesija, nepaisant to populiarumo, kuris yra, neva tai siekiamybė ar uždirbami pinigai, bet, suprantat, aktorius kiekvieną vakarą turi eiti į aikštelę ir užkalti tuos savo pinigus. Tuo tarpu, režisierius gali susitarti, kad jam kapsėtų procentai.
Daugiau – „Laisvės TV“ pokalbyje: