Pasiskolino 20 tūkst. eurų
Artūras tikina atsidūręs banko pinklėse. Prieš porą mėnesių pritrūkus pinigų vyras paprašė pažįstamų jų paskolinti.
„Atsitiko keista istorija. Pasiskolinau pinigėlių iš poros žmonių – 20 tūkstančių eurų. Jie man pervedė į mano „Swedbank“ sąskaitą iš pradžių 7 tūkst., po to 8 tūkst., galiausia 5 tūkst. eurų ir parašė, kad tai yra paskola“, – pasakoja Artūras.
Bankas vyro sąskaitą užblokavo. Artūras tikina, kad jis apie tai nė nebuvo įspėtas.
„Aš tik po sąskaitos užblokavimo sužinojau, kad turiu atnešti kažkokias sutartis, kokiu pagrindu buvo gauti pinigai. „Swedbank“ atstovas parašė man apie tai žinutę „Swedbanko“ internetiniame puslapyje, kurį klientai gal skaito, gal ne. Aš asmeniškai neskaitau.
Artūras pasakoja, kad pažįstami pinigus skolino pervesdami juos taip pat iš „Swedbank“ sąskaitų.
„Po to perskaičiau taisykles, kuriomis bankas rėmėsi, kad neva taip reikia dėl kovos prieš pinigų plovimą ir terorizmą. Nemanau, kad jie teisūs, jie piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi. Kodėl bankai gali kada panorėję uždaryti sąskaitą?“, – kartojo klausimą jis.
Bankui sukėlė įtarimų
DELFI kreipusis į „Swedbank“ atstovą spaudai Saulių Abraškevičių, jis pažymėjo, kad konkrečių klientų situacijų bankas neturi galimybių komentuoti.
„Remiantis aprašyta situacija, galima daryti prielaidą, kad bankui, vykdant kliento dalykinių santykių stebėseną, buvo pastebėta jam netipinė veikla.
Todėl kliento buvo paprašyta suteikti daugiau informacijos apie lėšų judėjimą ir jų kilmę jo sąskaitoje. Paprastai tokiai informacijai suteikti yra nustatomas terminas, ir klientui atsisakius bendradarbiauti, galėjo būti pritaikyta kraštutinė priemonė – sąskaitos blokavimas. Tam, kad sąskaita būtų atblokuota, klientas turėtų bendradarbiauti ir atsakyti į banko klausimus ir pateikti prašomus paaiškinimus“, – paaiškino jis.
„Kaip pavyzdį galima paminėti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos sudarytą galimų pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašą“, – pridūrė.
Konkrečių sumų nėra nustatyta
Pasiteiravus, ar yra apibrėžta, nuo kokios sumos klientai turi pateikti pinigų kilmę įrodančius dokumentus, S. Abraškevičius teigė, kad konkrečių ribinių sumų nėra nustatyta.
„Minėti kriterijai apibrėžia tam tikras sumas, tačiau pagrindinis principas yra toks, kad bankas visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių tyrimą.
Bankas gali paprašyti pagrindžiančių dokumentų ar paaiškinimų, kai lėšų kilmė yra neaiški ar abejotina, kliento veikla neatitinka jo įprasto bendradarbiavimo su banku ir kitais panašiais atvejais“, – sakė jis.
Pačiame FNTT sudarytame pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąraše pateikiama keliasdešimt punktų, susijusių su kliento ar jo atstovo vykdomomis piniginėmis operacijomis ar sandoriais.
Punktai, kuriose nurodytos konkrečios sumos, neliečia Artūro atvejo.
Pavyzdžiui, kriterijus, kad per 7 kalendorines dienas į kliento sąskaitą vienos ar kelių piniginių operacijų metu įnešama arba išimama iš jos 25 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga.
Taip pat, įtarimų kelia, kad per 7 kalendorines dienas klientas keičia iš vienos valiutos į kitą 25 000 eurų ar didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta.