Įmonės, tokios kaip „Royal Dutch Shell“, „Total“ ir BP, pastaraisiais metais padidino vėjo ir saulės energetikos investicijas, siekdamos sumažinti anglies dioksido išmetimą ir taip kovoti su visuotiniu atšilimu.
Investuotojai pastaraisiais metais spaudė iškastinio kuro įmones, tarp jų - didžiausią tokią įmonę pasaulyje „Exxon Mobil“, sumažinti anglies dioksido išmetimą, investuoti į švarią energetiką ir kovoti su klimato kaita.
CDP atstovų teigimu, transatlantinė takoskyra šiuo atveju yra labai ryški. „Vietinėje rinkoje JAV įmonės nėra skatinamos investuoti į atsinaujinančius išteklius taip pat kaip Europos įmonės“, - teigiama CDP ataskaitoje.
Pasak CDP tyrimo, „Shell“ atsinaujinantiems energijos šaltiniams vystyti planuoja išleisti 1-2 mlrd. dolerių per metus iš bendro įmonės biudžeto, sudarančio apie 25 mlrd. dolerių. Norvegijos milžinas „Equinor“ iki 2030 m. atsinaujinantiems energijos šaltiniams planuoja skirti 15-20 proc. įmonės biudžeto. Tuo tarpu „Total“ nuo 2010 m. atsinaujinantiems ištekliams išleido apie 4,3 proc. biudžeto.
24 didžiausios pasaulyje biržinės bendrovės 2018 m. išleido 1,3 proc. biudžetų, iš viso sudarančių per 260 mlrd. dolerių, atsinaujinančiai energetikai plėtoti.
Investicijos į švarią energetiką padidėjo po 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo, kuriuo šalys įsipareigojo iki XXI amžiaus pabaigos sumažinti anglies dioksido išmetimą iki nulio, siekdamos sumažinti visuotinį atšilimą iki žemesnio negu 2 laipsnių Celsijaus lygmens.
Tačiau, kritikų teigimu, naftos pramonės įmonės nedaro pakankamai.
„Šis 1 proc. atsinaujinančiai energetikai yra labai mažai, palyginti su tuo pinigų kiekiu, kurį didžiosios naftos įmonės išleidžia iškastinio kuro projektų plėtrai“, - kalbėjo kampanijos prieš visuotinį atšilimą „ShareAction“ atstovė Jeanne Martin.
Praeitą savaitę Vašingtono valstijoje buvo atmesta iniciatyva įvesti pirmąjį JAV anglies dioksido išmetimo mokestį. Pasak naftos pramonės įmonių, toks mokestis suduotų labai stiprų smūgį šalies ekonomikai.
