Priešingai, unikalus jų gyvenimo suvokimas nuspalvina jų požiūrį ir leidžia jiems dalintis tikrais išminties perlais. Štai patys įdomiausi pacientų pasisakymai, kuriuos psichoterapeutai užsirašė seansų metu.
1. Stiprus motyvuojantis pasisakymas
Pacientas su bipoliniu sutrikimu: „Sunkumai gali tapti galingu veiksniu sėkmei“.
Psichologo komentaras: „Man įstrigo į atmintį šis pasisakymas, nes tai yra tiesa. Tie, kurie susiduria su sunkumais ir juos įveikia, įgyja išminties, kuri nepasiekiama gyvenantiems privilegijuotą gyvenimą“.
2. Tikslus nerimo apibūdinimas
Nerimo sutrikimai yra pats dažniausias psichikos sutrikimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuris kankina 18,1 procento gyventojų.
Pacientas su bendru nerimo sutrikimu: „Įsivaizduokite, kad kiekvienas menkiausias sprendimas priimamas kaip gyvybės ir mirties klausimas“.
Štai kaip šį sutrikimą apibūdino kitas pacientas: „Toks jausmas, kad tu lendi į kišenę piniginės, o jos ten nėra“.
3. Jaudinantis pasisakymas apie brendimą
Reabilitacijos terapiją praeinantis pacientas: „Tikriausiai praleidau tą akimirką, kai įsivaizduojami draugai ir žaidimai, kad žemė yra lava, pradėti laikyti šizofrenija“.
Tiems, kurie nesuprato: vaikystėje daugelis žaidžia su įsivaizduojamais draugais ir apsimeta, kad žemė – tai lava, ant kurios nevalia lipti. Kažkuriuo metu žmonės suauga ir liaunasi žaidę. Jeigu tai neįvyksta, juos vadina bepročiais.
4. Sąžiningas žvilgsnis į suicidinius polinkius
Pacientas, kuriam diagnozuota depresija ir suicidinis polinkis: „Tikrasis aš miega jau kelis metus. Tikiuosi, kad jis vieną dieną nubus ir mane išgelbės“.
Daugelis savižudybę laiko egoizmu, tačiau depresija sergantiems žmonėms viskas kur kas sudėtingiau.
Kitas pacientas tai apibūdino taip: „Noriu nusižudyti, tačiau nenoriu mirti“.
Tai gali atrodyti nelogiška, tačiau dar vienas pacientas tai įvardija štai kaip: „Nenoriu žudyti savęs. Aš noriu nužudyti tą savęs dalį, kuri nori nusižudyti“.
5. Ši frazė privers jus susimąstyti
Vienas psichikos sutrikimą turintis pacientas pasakė: „Kodėl turiu aštuonias geriausias dienos valandas, 40 geriausių savaitės valandų ir geriausias metų dienas skirti darbui?“
Čia nori ar nenori, susimąstai…
6. Ilga istorija apie kelią į šviesą
Psichiatras papasakojo istoriją apie savo pacientą, kuriam buvo apie šešiasdešimt. Pacientas turėjo pomėgį – kaimo namą, kurį daug metų remontavo. Kartą jis atvažiavo pažiūrėti namo ir netikėtai jį apėmė baisus beviltiškumo jausmas. Jis suvokė, kad sensta, ir gali būti, jog nespės baigti namo remonto darbų. Tą akimirką jis staiga suprato, kad nebenori gyventi.
Jis užėjo į namą, pasiėmė ginklą ir išėjo į lauką. Tada ginklą pridėjo prie krūtinės ir paspaudė gaiduką. Kažkurią akimirką, kai jis spaudė gaiduką, jam staiga toptelėjo: „Ką, po velnių, aš darau?Aš juk nenoriu mirti!“ Vyras pabandė išvengti šūvio.
Jis liko gyvas, tačiau patyrė sunkias traumas, dėl kurių būdavo sunku net atsisėsti. „Tačiau įdomiausia yra štai kas: tai buvo ramiausias, laimingiausias ir labiausiai gyvenimu patenkintas žmogus, kokį kada nors teko matyti. Jis paaiškino, kad šis įvykis pakeitė jo gyvenimą“, – pasakoja psichiatras.
Vyras sugebėjo rasti žodžius, kaip išreikšti savo jausmus žmonai ir vaikams, iš naujo pažvelgti į savo egzistavimą ir priimti savo namo remonto projektą pozityvioje šviesoje. Ir nors jis buvo priverstas nuolat gerti vaistus nuo skausmo ir negalėjo vaikščioti be ramentų, vyras buvo dėkingas likimui už naują šansą.
Savižudžiams išties būdinga, kad jie akimirksniu pasigaili dėl savo poelgio. Nuo tilto nušokęs ir gyvas likęs vyras tai papasakojo štai kaip: „Aš iškart suvokiau, kad viskas, kas gyvenime man atrodė nepataisoma, iš tikrųjų yra pataisoma – išskyrus mano šuolį“.
7. Labai juokingas savęs suvokimas
Bipolinį sutrikimą turinčio paciento psichologas paklausė, kokiais žodžiais jis save apibūdintų. „Altruistiškas tiesos ir grožio žinovas“, – atsakė tas.
Tada psichologas paklausė, kaip jį apibūdintų kiti žmonės. Atsakymas buvo toks: „Tikriausia, kaip absoliutų idiotą“.
8. Įrodymas, kad „beprotybė“ – subjektyvi sąvoka
Psichiatrijos skyriaus darbuotojas pasakoja, kaip kartą vienam pacientui žmona atnešė „iPod“, tačiau pamiršo ausines, be kurių grotuvo klausyti neįmanoma. Pacientas į tai reagavo štai kaip: „Ji pamiršo atnešti ausines, o beprotis, vadinasi, esu aš?“
9. Mito apie talentą paneigimas
Terapeutas dirbo su sunkiu paaugliu, kuris domėjosi vien sportu. Jis svajojo žaisti profesionalų lygoje, tačiau suprato, kad tam neturi jokių gabumų. Kartą jis ištarė labai išmintingą frazę: „Norint treniruotis, talento nereikia“.
10. Savisaugos instinktas išlaisvina
„Galbūt man metas paduoti skyryboms“ – tokią frazę šeimos terapeutas reguliariai išgirsta iš savo klientų. Jis mano, kad ji pritaikoma bet kokioje situacijoje: „Daug metų dirbau psichoterapeutu ir labiausiai man patiko, kai klientas staiga pasisukdavo 180 laipsnių ir nuspręsdavo tai, ko užsirašydamas pas mane bandydavo išvengti. Jie galvoja, kad ateina pas mane gelbėti santuokos, bet realybėje jiems reikia gelbėti save“.
Žinoma, tai galioja ne vien skyryboms. Svarbiausia nesitaikstyti su vidutiniškumu.
11. Retai primenamas faktas apie narkotikus
Specialistas aiškina: „Žmonės vartoja narkotikus ne dėl to, kad jiems būtų gera, o tam, kad jiems būtų ne taip bloga“.
12. Kartais negatyve galima rasti kažkokį pozityvą
Į ligoninę dėl savęs žalojimo paguldytas paauglys: „Geriau jausti skausmą, nei nieko nejausti“.
Psichologo komentaras: „Jis tai pasakė pasiaiškindamas, kodėl galva daužė į plienines duris. Jis negalėjo pajusti nieko: nei liūdesio, nei džiaugsmo, nieko. Jam reikėjo bent ką pajausti. Jis pasirinko skausmą“.
Būtent dėl to ašaros yra normali reakcija į tragediją. Gyventi – vadinasi jausti, net jeigu tie jausmai ne visada malonūs.
13. Susimąstykite apie savo veido išraišką
Šešiametė mergaitė su autizmu bandė paaiškinti, kad užgauti jos jausmai. Ji pasakė: „Man skauda veidą“.
Kitaip tariant, ji jausmus susieja su veido išraiškomis.
14. Pamoka apie tai, kaip reikia gyventi
Štai kaip vienas pacientas paaiškino, kas yra prasmingas gyvenimas: „Žmogiškąjį vakuumą reikia nuolat užpildyti, kitaip jis prarys tave“.
Jis pridūrė, kad reikia dėti visas pastangas bendraujant su draugais, kitaip stagnacija, apatija ir letargija pavers tave daržove ir tu nugarmėsi į juodą nusivylimo bedugnę.
Susimąstykite apie tai, kaip gyvenate. Ir ką prisiminsite apie savo gyvenimą, kai jums bus 90 metų?
15. Galų gale, priminimas, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės niekuo neprastesni už visus likusius
Štai ką apie savo pacientus sako daugiametę patirtį turinti terapeutė: „Labai gaila, kad nerodome deramos pagarbos savo „psichiškai nenormaliems“ draugams. Esu tikra, kad jų rankose – raktas į kardinalų mūsų visuomenės pasikeitimą į gerąją pusę“.
Ji pridūrė: „Dirbdama su klientais dažnai jaučiuosi taip, tarsi žengčiau šventa žeme. Jie žino, jaučia ir mato gerokai daugiau, nei aš! Esu labai dėkinga už galimybę mokytis iš jų“.
Štai kaip. O jūs sakote – „bepročiai“…
