1 diena
200 000 000 eurų. Vau! Mūsų rinkoje apie tokius skaičius net girdėjęs nesu. Bet koks potencialas! Per artimiausią valdybos posėdį bus galima panaudoti šituos skaičius kalbant apie perspektyvas ir prašant investicijų. Man patinka ši skaičių magija.
2 diena
200 milijonų valdyboje nepaeis. Registrų centras pirmiausia paskelbė tikslų nuostolių skaičių ir tik po to pradėjo auditą, kuris tuos nuostolius turės nustatyti. Verslo algoritmas taip neveikia. Viskas, ko galiu tikėtis iš investuotojų – anekdotas apie virvę stumiantį zuikį. Bet žmonėms ir žiniasklaidai dideli skaičiai patinka.
3 diena
Registrų centras duomenų distributoriui „Debesų kompiuterija“ atsiuntė raštą. Siūlo mokėti daugiau nei 5 kartus daugiau, arba nutrauks sutartį. Jiems tikrai patinka dideli skaičiai. Bet man nebepatinka ši skaičių magija. Reikėtų pasikalbėti su Registrų centru.
4 diena
Registrų centras nesikalba.
5 diena
Registrų centras atjungė duomenis žurnalistams. Žurnalistai sujudo, valdžia sukruto, viskas sukasi, bėgioja ir gimsta sprendimai. Žurnalistai prašneko apie atvirus duomenis. Va, ko reikėjo, bičiuliai. Pagaliau ir Lietuvoje pajudės ši tema. Puiki proga diskusijai su Registrų centru.
Kai susitiksime, papasakosiu, kad Lietuva šiuo metu yra uodegoj. Kiekvienais metais Europos Komisija atlieka valstybių narių skaitmeninės ekonomikos vertinimą, kuris, be kita ko, priklauso ir nuo valstybės sprendimų skatinant atvirų duomenų naudojimą. Pagal šį parametrą, 2018 m. duomenimis Lietuva yra 25 iš 28 ES valstybių narių. Tai rodo, kad atvirų duomenų ekonomikos požiūriu Lietuva yra atsilikusi šalis. Tokia išvada yra lydima Europos Komisijos skatinimo pasitempti ir Lietuvos Respublikos pažadų įgyvendinti įvairias strategijas, kurios didintų atvirų duomenų politiką.
Maža to, yra toks projektas „Open Data Barometer“. Jame šalys vertinamos pagal duomenų atvirumą visuomenei. Lietuvos ten apskritai nėra. Užtat Kanada turi 90 balų iš šimto. Šioje šalyje NT registras, žemės registras ir įmonių registrai yra visiškai atviri visuomenei.
Protingi žmonės, supras.
6 diena
Registrų centras nesikalba. Užtat Ingrida Šimonytė pasakė, cituoju: „Suteikime galimybę visuomenei naudotis duomenimis, kuriuos pati visuomenė į tuos registrus ir suneša, ir netgi kažkas galbūt iš to galės padaryti startuolių, naujų verslų, nuolatinių dalykų, ir mums visiems bus iš to didelė nauda.“
„Čia – mes, čia apie mus! Mes esame startuolis duomenų rinkoje!“ norėjosi sušukti. Ingrida, aš už jus balsuosiu.
Mes sukūrėme puikų kreditingumo vertinimo appsą. Vienintelė problema – duomenų kaina. Duomenis perkame, o programėlė nemokama, todėl kol kas tiesiog deginame investuotojų pinigus.
Fintech’o versle informacija apskritai yra svarbiausias dalykas. Finansų sektoriuje poreikis greitai priimti informaciją dar yra persipynęs su gausybe reguliavimo, todėl kuriant bet kokią inovaciją finansų sektoriuje yra velniškai svarbu gauti kuo daugiau duomenų iš įvairiausių šaltinių ir sugebėti juos išanalizuoti, apdoroti ir susisteminti. Mūsų apps‘o tikslas yra labai paprastas – pateikti vartotojui informaciją, kaip jį mato finansų institucija ir tai jam suteikia galimybę prognozuoti skolinimosi perspektyvas ir pasirinkti savo finansų valdymo strategiją. Vadinasi, reikia įvertinti visus veiksnius, kurie reikalingi kredito įstaigai.
Modeliavimui neužtenka tik bankinės išrašų informacijos ar kredito reitingų, kuriuos galime nusipirkti. Reikia ir informacijos apie pajamas, valdomą turtą, akcijas, šeimos narius, teismų informaciją, galų gale pokyčius šiuose duomenyse. Ir jeigu visus tuos duomenis reikėtų pirkti, produkto savikaina pasiektų absurdišką lygį ir joks startuolis už savo lėšas jo nesukurtų. Turint nemokamus duomenis, panaudojant dirbtinio intelekto sprendimus ir gilią analizę būtų galima sukurti žymiai tobulesnį kliento rizikos vertinimo modelį, galbūt, daug geresnį nei dabar esantys rinkoje. Tikiu, kad tokiu būdu galima praktiškai eliminuoti vartotojo riziką prasiskolinti.
Arba Estija. Estijoje finansų įstaiga negali atidaryti sąskaitos žmogui, jeigu jis turi turto areštų. Vadinasi, kiekviena kredito įstaiga, jeigu toks reikalavimas būtų taikomas Lietuvoje, turėtų susimokėti už patikrą areštų registruose. Kiek tai kainuotų mokant už kiekvieną išrašą?
Atviri ir nemokami duomenys iš esmės pakeistų mūsų rinką.
7 diena
Žurnalistai už laisvą prieigą prie duomenų, finansų ministras, ūkio ministras. Premjeras. Prezidentė. Net tas hiperaktyvus premjero patarėjas. Full-house, ponai! Dabar traukinys tikrai pajudės.
Tiesa, klausimas yra gerokai sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Europoje yra nemažai šalių, kurios turi atvirus registrus – Jungtinė Karalystė, Čekija, Danija, Norvegija, Švedija. Tačiau kiekvienoje jų „atvirumo“ lygis skiriasi, priklausomai nuo taikomo modelio, vietos įstatymų ir daugybės kitų techninių dalykų. Registrų centrui reikės sukurti masyvią IT sistemą, kuri gebėtų informaciją surasti, suskirstyti, filtruoti ir pateikti tinkama forma. Jei idėją iš tiesų rengiamasi įgyvendinti, Registrų centras turėtų organizuoti plačią diskusiją su rinkos dalyviais, IT ir teisės specialistais, antraip čia tebus pakalbėjimas žurnalistams nuraminti.
8 diena
Registrų centras nesikalba. Neturi laiko smulkiems sukčiams, galintiems generuoti vos 200 milijonų. Beje, Latvijoje už 200 milijonų galėčiau 2222 metus naudotis visais registrų duomenimis, nes ten už 90 tūkst. eurų metinį abonentą gauni pilną prieigą.
Užtat direktorius per vieną dieną pasirodė net dviejuose išsamiuose interviu. Perskaičiau.
Pasakė, kad iš principo ne prieš atvirus duomenis visiems. Čia gerai. Bet procesas ilgas ir sudėtingas, reikia priimti sprendimus aukščiausiame politiniame lygmenyje, surasti lėšų RC sąnaudoms padengti. Pakvipo svilėsiais. Ir tuomet – bum! Jau nuo Naujų metų duomenis nemokamai gaus valstybinis sektorius. Sąnaudas kompensuos iš biudžeto. Ką?! Pagaliau supratau, ką reiškia posakis „gauti šlapiu skuduru per snukį“. Verbatim, pažodžiui, kalbant primirštais IT terminais.
Nuo kitų metų už duomenis mokėsiu dukart – mokėdamas mokesčius ir pirkdamas informaciją iš RC. Ir bet kuri valstybinė įstaiga, panorusi užsiimti mano verslu, turės absoliutų, neatremiamą pranašumą prieš privatų verslą – jie gaus nemokamą žaliavą produktui gaminti.
Direktoriau, o tai kaip rinka?! Kur startuoliai, fintechas, AI, machine learning, KYC sprendimai, biometrija, Big Data, išmanūs duomenų filtrai, programėlės ir atvira visuomenė? Atviri duomenys? Taigi Ingrida sakė?! O jūs mums sakot štai ką: „Šitą verslą perimame mes!“ Ir dar paskubat pridurti: „Mes, reiškia – valstybė“. Valdžia žino geriau?
9 diena
Stumti virvę, kreiptis į teismą ar emigruoti?
