Į AEK persikėlęs 33-ejų puolėjas vėl žaidžia tokį krepšinį, prie kurio kadaise buvo įpratusios OAKA arenos tribūnos.
2012-2014 metais „Panathinaikos“ klube savo jėgą ir įgūdžius kaunietis išnaudodavo ne tik gindamasis – tuomet jis buvo vienas svarbiausių komandos krepšininkų abiejose aikštės pusėse.
Bet per keturis sezonus Madrido „Real“ (Ispanija) gretose iš primarijaus palaipsniui beliko tik treniruotėse pasitelkiamas statistas. Tokia buvo žaidimo tituluočiausiame Europos klube kaina.
Per tą laiką J. Mačiulis laimėjo Eurolygą, dukart – stipriausiomis žemyne laikomas Ispanijos pirmenybes. Bet pats suprato, kad prie trofėjų prisideda simboliškai, ir praėjusį kovą pasiprašė išleidžiamas – sezoną Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis užbaigė jau Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija) ekipoje. Nebe Eurolygoje, o Europos taurės turnyre.
Vasarą sulaukęs iš Sienos „Montepaschi“ (Italija) klubo laikų pažįstamo naujojo AEK trenerio Luca Banchi skambučio, J. Mačiulis nusprendė nusileisti dar vienu laipteliu žemiau, ir sukirto rankomis su FIBA Čempionų lygos nugalėtojais.
Ir vėl gali užsiimti tuo, kas būdavo kasdienė duona iki „Real“ atsarginių suolo. Čempionų lygoje Lietuvos rinktinės senbuvis vidutiniškai ant parketo laksto po 26 min., Graikijos čempionate – beveik po pusvalandį per rungtynes. Atitinkamai ir jo statistikos vidurkiai – jau senokai regėti: 10 taškų Čempionų lygoje bei 8,3 – nacionalinėse pirmenybėse.
„Mėgaujuosi krepšiniu, vėl turiu vaidmenį komandoje, kitokį nei buvo pastaruosius ketverius metus. Manau, treneriai taip pat patenkinti manimi“, – Krepšinis.lt sakė J. Mačiulis.
Regis, lyderio statusas atgaivino ir kitas lietuvio savybes, kurios labiausiai patikdavo sirgaliams ir mažiausiai – varžovams: įžūlumą bei kovingumą.
OAKA arena, kuria AEK dalinasi su „Panathinaikos“, pratrūko audringais aplodismentais, kuomet tarsi iš po žemių išdygęs J. Mačiulis nugvelbė kamuolį iš Bambergo „Brose“ (Vokietija) krepšininkų. Čempionų lygos rungtynes trečiadienį šeimininkai laimėjo 93:86. Būtent legionierius iš Lietuvos, prie pergalės prisidėjęs 8 taškais, buvo pakviestas į spaudos konferenciją po mačo.
Į veterano žaidimą dėmesį atkreipė ir buvę jo komandos draugai.
Socialiniame tinkle J. Mačiulis pasidalino nuotrauka, kurioje blokuoja oponento metimą.
„Juk čia pražanga!“ – netruko sureaguoti „Real“ marškinėlius į Dalaso „Mavericks“ šią vasarą pakeitęs Slovėnijos vunderkindas Luka Dončičius.
„Kai žaidžia „bulius“, jokių pražangų nebūna – tik nedideli kontaktai ir smulkios traumos varžovams“, – toliau per dantį traukė „Panathinaikos“ senbuvis iš JAV Jamesas Gistas.
Atrodo, ir pačiam J. Mačiuliui malonu grįžti iš užkulisių šešėlių į scenos vidurį.
– Galima sakyti, kad tokį krepšinį paskutinį kartą žaidėte tuose pačiuose Atėnuose? – Krepšinis.lt paklausė J. Mačiulio
– Galbūt ne visai. Madride pirmas sezonas man buvo kitoks nei likę, dar gaudavau pakankamai daug žaidimo laiko. Tada irgi galėjau mėgautis krepšiniu.
– Kūnas dabar mėgaujasi kartu su jumis?
– Tikrai, jokių nusiskundimų kol kas neturiu (triskart nusispjauna – Krepšinis.lt). Į naudą buvo ilgas priešsezoninis pasiruošimas, kokio nebuvau turėjęs turbūt nuo 2012 metų. Ne šiaip sau sugalvotas tas mėnesio ciklas. Ir kol kas viskas laiko, viskas gerai.
– Dėl svarbaus vaidmens komandoje ir atvykote į AEK?
– Taip, iš tikrųjų. Pažįstu trenerį, susiskambinome, pasikalbėjome, kokie jo norai, kokios mano galimybės. Buvo ir kitokių pasiūlymų, bet reikia daugiau galvoti apie šeimą, pavyzdžiui, kokias mokyklas vaikams lankyti. Atėnai šiuo požiūriu buvo geriausias variantas, gal net idealus. Viskas čia pažįstama, viskas – miela ir gražu: miestas, žmonės, orai ir taip toliau.
– Jūsų sutartyje yra numatyta galimybė bet kuriuo metu išvykti į Eurolygos komandą. Ar derėdamasis dėl kontrakto primygtinai reikalavote tokios sąlygos?
– Yra tokia galimybė, bet aš jos kažkaip nesureikšminu. Nesu ties tuo susikoncentravęs, visas jėgas atiduodu AEK komandai. Vasarą atitinkamų pasiūlymų taip pat daug nebuvo, tą išlygą į sutartį įtraukėme tiesiog dėl bendros tvarkos. Ant jos gyvenimo nestatau, manau, teks likti Atėnuose iki sezono pabaigos. Aišku, gyvenimas parodys, bet šiaip su visa šeima įsikūrėme čia iki sezono galo.
– Susitinkate senų pažįstamų iš „Panathinaikos“?
– Taip, ir anksčiau susitikdavome – Amerikoje ir kitur, visame pasaulyje. O dabar juk net mūsų rūbinės – viename koridoriuje, treniruojamės toje pačioje salėje. Prasilenkiame, kartais nueiname pavakarieniauti. Ir su Luku Lekavičiumi buvau išėjęs. Nėra tarp mūsų kažkokios konfrontacijos, niekas nedraudžia bendrauti.
– Jus gatvėje labiau atpažįsta kaip „Panathinaikos“ ar AEK atstovą?
– Ir taip, ir taip. Abiejų klubų fanai atpažįsta, pasisveikina, gerbia.
– Kuri iš dviejų buvusių jūsų komandų šiuo metu atrodo stipriau – „Panathinaikos“ ar Kauno „Žalgiris“, kurios tarpusavyje žais penktadienį?
– Iš tikrųjų net nežinau. Kiek mačiau, jos žaidžia skirtingą krepšinį. Pasakyčiau taip: „Panathinaikos“ turi tą patį branduolį, tą patį pagrindinį įžaidėją (Nicką Calathesą – Krepšinis.lt), todėl jiems lengviau sezono pradžioje pagauti žaidimo ritmą. Bet manau, kad įsibėgės ir „Žalgiris“.
– L. Dončičius pakomentuoja jūsų žinutes socialiniuose tinkluose. Galbūt pasidalino ir savo pirmaisiais įspūdžiais iš NBA?
– Daug nekalbėjome, draugiškai pasišaipome vienas iš kito ir viskas. Tik sakė, kad viskuo yra patenkintas, kad daug ruošiasi ir labai laukia NBA sezono starto – paskutinį kartą bendravome dar jam neprasidėjus. Matau, kad jam labai gerai sekasi, viskas super, ir man dėl to taip pat džiugu.
– Į ką NBA lygoje gali lygiuotis L. Dončičius?
– Manau, kad nerasiu, su kuo jį palyginti. Tokio ūgio įžaidėjų, kurie ir gali pataikyti tritaškį, ir yra pakankamai judrūs, tikrai nėra daug. Jis – unikalus žaidėjas. Linkėčiau jam tapti tikra NBA žvaigžde.
– Dainius Adomaitis dar nesakė, kokią Lietuvos rinktinės sudėtį ketina burti reikšmės nebeturėsiančioms paskutinėms ketverioms pasaulio čempionato atrankos rungtynėms. O kokie būtų jūsų paties planai?
– Apie tai su Dainiumi jau kalbėjausi. Per ateinantį lapkričio „langą“ norėčiau atvažiuoti, jei tik mane kvies. O vasarį net ir fiziškai negalėčiau, nes FIBA sugalvojo dar vieną nesąmonę. Vasarį mes, kaip Čempionų lygos laimėtojai, turėsime skristi į Argentiną dėl vienų rungtynių Tarpkontinentinės taurės varžybose (prieš penkerius metus atgaivintame turnyre dabar susitinka Čempionų lygos ir Lotynų Amerikos lygos trofėjų savininkai – Krepšinis.lt). Į rinktinę atvykti tikrai neišeis.
