Taip, tai dar viena valstybei nereikšmingo piliečio nuomonė apie dabartinę vaikų teisių instituciją, tačiau po paskutiniojo posėdžio mamos ištarti žodžiai „sutikome su viskuo, kad tik atgautumėme vaikus“ iš tikrųjų yra esminiai, apibūdinantys visus šios linksniuojamos institucijos veiklos principus.
Tereikia prisiminti Sovietų Sąjungos okupacijos pradžią, kai tardytojai imdavosi visų leidžiamų ir neleidžiamų priemonių, kad išgautų iš tardomo žmogaus prisipažinimą nebūtomis veiklomis ar pasižadėjimą bendradarbiauti prieš savo valią. Tardomas žmogus neatlaikydavo psichologinio ir fizinio skausmo, todėl sutikdavo ir pasirašydavo su viskuo, kas reikalaujama. Kuo sovietiniai tardymo metodai skiriasi nuo 2018-ųjų vaikų teisių specialistų veiklos metodais? Šioje situacijoje jie nesiskiria, nes sukeldami „nusikaltusiems“ psichologinį skausmą, manipuliuodami atskirtų mažyčių vaikų patiriamu stresu ir baime, reikalauja vykdyti jų nustatytas sąlygas.
Tėvai, norėdami, kad jų vaikai daugiau nebekentėtų, sutinka su visomis sąlygomis, nors iš tikrųjų jos tokios nereikšmingos, neesminės.
Pagal vakar vykusio posėdžio išvadas, tėvai atgaus vaikus, jei tik lankys specialius kursus ir priims psichologo ir socialinių darbuotojų pagalbą. Iš esmės tik tiek? TIK TIEK? Tik tokie pažeidimai?! Tik tų kursų betrūko, kad tėvas būtų pripažintas, turintis tėvystės įgūdžių (neneigiame, kad mama pasielgė negerai)? Nejau šie vieninteliai kursai yra esminis kriterijus, nusakantis, ar esi geras tėvas ar mama? Po beveik viso mėnesio tėvų ir mažamečių vaikų kančių ir išgyvenimų, paaiškėja, kad tereikėjo tiek nedaug. Ir tos informacijos niekas nenorėjo suteikti, kai pats tėvas beldėsi į institucijos duris, prašydamas pasakyti, ko gi jam trūksta, kad būtų pripažintas bent jau nepavojingas savo vaikams tėtis.
Nejau nebuvo įmanoma tėvams to pasakyti pačią pirmą akimirką, kai tik vaikų teisių specialistui toptelėjo į galvą mintis, kad gal paimame vaikus iš tų namų, nes tėvai neturi kursų baigimo pažymėjimo?
Vaikų teisių tarnyba mokėsi dirbti ne tik iš Sovietų Sąjungos tardytojų, bet ir Nacių Vokietijos, nes prisiminus Balio Sruogos „Dievų miško“ ištrauką, kurioje kviečiami kaliniai pas pareigūną, pas jį atėję, sulaukdavo smūgio ar spyrio ir būdavo grąžinami į vietą, kol netyčia vienas jų suprato, kad reikia pas pareigūną ne ateiti, o atbėgti ir tada supranti, kad 2018-ųjų metų Lietuvos vaikų teisių tarnyba dirba principu „pabandyk atspėti, ko aš noriu“. O kaip norėtųsi, kad taip nebūtų, o vyktų tikras tėvų ir institucijų bendradarbiavimas – vienas kito išklausymas ir girdėjimas, ką kita pusė sako.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!