– Papasakokite, kaip dažnai pasitaiko situacijų, kai vaikai išeina iš darželio teritorijos ir kuo jos baigiasi?
– Galiu patvirtinti, kad dvi žiniasklaidoje pasirodžiusios dvimečių vaikų išėjimo iš darželio istorijos įvyko, jos baigėsi laimingai. Padarėme klaidų, dėl jų apgailestaujame. Tėvų atsiprašėme, su jais situacijas išsiaiškinome. Tai išskirtiniai atvejai, ir nors personalas apmokytas, kaip elgtis vaikams dingus iš akiračio, kiekviena situacija unikali ir neįmanoma numatyti visų žmogiškų klaidų.
– Teko girdėti, kad praėjusiais metais darželis tvoros iš viso neturėjo. Kodėl buvo pasirinktas toks variantas?
– Vadovavomės tarptautine patirtimi, unikaliais darželių pavyzdžiais užsienyje. Iš jų mokėmės, kad vaikų ugdymo erdvės gali būti atviros, nevaržančios jų laisvės, ugdančios savarankiškumą. Tokį pradžioje matėme ir Lauko darželį – atvirą. Norėjosi tokią emociją perteikti, vadovavomės gerosiomis patirtinio ugdymo praktikomis. Dviejuose mūsų padaliniuose ši sistema veikia. Trečiame susidūrėme su realija, kad kai kuriose situacijose tai per sunku suvaldyti.
– Kokie dabar padaryti saugumo garantai, kad vaikai nebeišeitų iš teritorijos?
– Mes dėl to prisiimame visą atsakomybę, darome susirinkimus, pakeitėme komandinio darbo grafiką, vidinius dokumentus, tobuliname infrastruktūrą. Domimės technologiniais sprendimais, kai kuriuos esame ir išbandę. Visai komandai bus organizuojami papildomi mokymai vaikų saugumo ugdymo metu klausimais.
– Gal žinote, kaip tokių situacijų išvengia kiti lauko darželiai?
– Kiek žinau, tokių situacijų nutinka visų tipų darželiuose, ne vien gamtiniuose. Taip pat ir užsienyje. Kai lankiausi lauko darželyje Austrijoje, kuris įsikūręs miškuose, jame nėra tvorų, darbuotojai pasakojo apie vaikutį, kuris vis bandydavo išeiti iš teritorijos. Norėdami tam užbėgti už akių, jie panaudojo ryškią šviečiančią liemenę – mes irgi esame tokią naudoję, taip pat pasitelkę technologiją, kai vaikui prikabini tokį kaip pakabuką, kuris nutolus tam tikru atstumu, siunčia signalą ir skamba auklėtojo telefonas.
Islandijoje vaikai išvedami žaisti į atviras erdves, ten nėra medžių, todėl ugdytojams lengviau matyti vaikus. Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Estijoje taip pat mačiau darželių be tvorų. Daugelis užsienio lauko darželių nenaudoja ir technologijų, ne lemiantis faktorius yra ir tvoros – jos arba neaukštos, arba jų visai nėra. Vokietijoje lankiausi darželyje, neturinčiame nuolatinės teritorijos, jie nebūna vienoje vietoje, apsistoja skirtingose aikštelėse, miškuose, pievose – yra tik vaikai ir ugdytojai. Užsienio praktika rodo, kad vaikų saugumas yra ugdytojų komandinio darbo vaisius.
– Viena mama minėjo, kad vienai auklėtojai tenka maždaug trys vaikai. Kiek iš tiesų yra auklėtojų darželyje ir kiek vaikų?
– Mūsų projektuojamos komandos – 15 vaikų ir 4 suaugę.
– Ar visada pranešama tėvams, kad kažkas buvo nutikę pavojingo darželyje?
– Taip, turime susikūrę algoritmus, kaip elgtis įvairiausiais atvejais, į tai įeina ir prievolė informuoti tėvus. Esame atviri, įvykių neslepiame. Situacijos, kai vaikai išėjo iš darželio teritorijos, visiems buvo emociškai sunkios, ne visas detales išsiaiškinome, padarėme ir komunikacinių klaidų.
– Nors dėl saugumo stokos tėvai skundžiasi, bet visi giria jūsų darželio ugdymo metodiką, auklėtojus. Kuo ypatingas lauko darželis?
– Lauko darželis – pirmasis pagal ugdymo lauke metodiką dirbantis darželis Lietuvoje. Idėją parsivežiau iš Skandinavijos šalių. Labai norėjau tokio darželio savo vaikams, kuriame vaikai stiprėtų fiziškai, emociškai, būtų sveikesni, laisvesni, savarankiškesni, kūrybiškesni. Mūsų šalyje tokio nebuvo, todėl nusprendžiau ugdymo įstaigą įkurti pats. Turėjome įveikti daug iššūkių, nes visa įstatymų bazė, esamos metodikos buvo pritaikytos ugdymui patalpose. Dabar lauko pedagogika pradėjo remtis ir valstybiniai darželiai.
Mūsų darželis atitinka bendrojo ugdymo programas, tik daugelį veiklų rengiame lauke. Einame į žygius, kuriame laužą, tyrinėjame gamtą, judame, atliekame eksperimentus, mokomės įvairiose ugdymui pritaikytose erdvėse. Lauke valgome priešpiečius, jeigu oras leidžia, miegame terasoje. Skaičiuoti, pažinti formas, rašyti, skaityti žemėlapius, suprasti įvairius matavimo vienetus, dirbti komandoje ir kt. mokomės per patirtį. Turime atskiras aprangas lietingam, šaltam, karštam orui, patalpas, kuriose yra visi patogumai ir galimybė būti tada, kai oras labai subjursta.
