Sunkumų kilo tiems, kas valstybės subsidijos paprašė namui statyti ar pabaigti pradėtam. Ir tokių – apie trečdalis visų paramos prašytojų. Perkant butą esą jokių problemų, iš valstybės gautus pinigus galima panaudoti pradiniam įnašui. Namo pirkimo arba statybos kreditavimas – visada sudėtingesnis.
O didžiausia klaida, bankų teigimu, kad žmonėms iškart nepaaiškinta, kad pažymos apie paramą gavimas nėra tolygu paskolos gavimui.
„Čia yra visiškai skirtingi dalykai ir atskirti procesai. Taip, savivaldybė gali klientui išduoti pažymą, kad jam priklauso ta parama. Bet pačio kredito suteikimo klausimo sprendimas yra paliktas kredito institucijoms – bankams arba kredito unijoms. Ir mes šiai dienai vadovaujamės įprastais standartais, kuriuos turime pas save“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.
SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Darius Burdaitis sako, kad natūralu, jog kyla neaiškumų.
„Natūralu, kad kilo tam tikrų neaiškumų abiem pusėms – tiek besikreipiančioms jaunoms šeimoms dėl kreditų, tiek pačiam bankui. Tai pagrindiniai dalykai, dėl ko tie neaiškumai kilo, galima išskirti turbūt du: pirmas, tai, kad gavę savivaldybės pažymą dėl paramos suteikimo, gyventojai, jaunos šeimos traktuodavo, kad tai yra tolygu paskolos gavimui. Antra, nebuvo aišku, kokį turtą pirkti ir kaip pasinaudoti pačia parama“, – teigia jis.
Ekspertų teigimu, norėta kaip geriau, išėjo kaip visada: valdžia paskubėjo išsireklamuoti ir sukėlė per didelius lūkesčius jaunoms šeimoms.
