Naujoji reforma paveiks ne tik tuos 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, kurie greta „Sodros“ pensijos papildomai kaupia II pakopos pensijų fonduose, bet ir kiekvieną dirbantįjį, net ir vyresnį nei 40-ies. Kiekvieno jų lauks apsisprendimas dėl savo ateities: ar aš noriu pakankamos pensijos, kurios užtektų ne vien tik būsto šildymui ir vaistams, ar pasitenkinsiu valstybės mokama pensija, kuri, jeigu pasiseks, sieks trečdalį mano buvusio atlyginimo?
Po sausio 1-osios dar turėsime gerą pusmetį nuspręsti, kokios pensijos norėsime. Be abejo, sunku įsivaizduoti, kas mūsų laukia po dešimtmečių, bet net nepastebėsime, kaip ateis metas išeiti į pensiją. O laiko kelyje jau matome įvairius ženklus, nurodančius kryptį, netgi raginančius pasirinkti vieną ar kitą kelią. Tokių ženklų padaugėjo pristačius ir mokesčių reformą – sujungus dirbančiojo ir darbdavio mokamus „Sodros“ mokesčius, pritaikius naują pajamų mokestį nuo kitų metų gausime didesnius atlyginimus „į rankas“. Tik ką darysime: išleisime papildomai uždirbtus pinigus ar skirsime juos savo ateičiai?
Kaip atskleidžia naujausi „Eurostat“ duomenys, Lietuva yra vienintelė (!) šalis visoje ES, kuri 2016 m. turėjo neigiamą taupymo normą (-0,5 proc.). Taupymo norma – tai santykis tarp santaupų (iš pajamų atėmus išlaidas) ir pajamų. Latvijoje ji siekia 2,7 proc., o estai gali pasigirti net 11,3 proc. siekiančia taupymo norma. Beje, ES vidurkis yra 10,8 proc.
Kodėl susidarė tokia situacija? Mes gyvename cikliškai: kai turime daugiau pinigų, mes daugiau jų stengiamės ir išleisti. Naujesnis automobilis, geresni rūbai, prabangesnės kelionės – kai tavo kišenė papilnėja, taip ir norisi leisti sau daugiau, kas yra visiškai suprantama. Jeigu norisi kažko dar labiau, pasiskoliname pinigų, nes esame užtikrinti, kad tikrai grąžinsime visas skolas. Tačiau atėjus sunkmečiui ir susiveržus diržus, padejuojame, kad visgi reikėjo jam ruoštis, atsidėti pinigų prastesniems laikams. Ir dabar – puikus laikas tai pradėti daryti, jeigu to dar nedarote.
Įsivaizduokime, kad jūs esate 35 m. amžiaus dirbantysis ir iki šiol savarankiškai nekaupėte pensijai. „Į rankas“ jūs uždirbate vidutinį atlyginimą – maždaug 700 eurų. Po mokesčių reformos jūsų pajamos „į rankas“ jau sieks 739 eurus. Visai neblogai – jūsų atlyginimas išauga beveik 6 proc., ir tą prieaugį galite sėkmingai paskirti savo norams įgyvendinti. Tačiau galite atidėti dalį atlyginimo papildomai pensijai.
Šiek tiek perdėliokime vartojamas sąvokas – pakeiskime papildomas pajamas į naudą. Elementarią finansinę naudą, kuri, kaip ir papildomos pajamos, išmatuojama eurais. Jeigu nekaupiate pensijai ir jai nekaupsite nuo kitų metų, gausite 39 eurų vertės finansinę naudą. Tačiau, jeigu nuspręsite kaupti pensijai ir kaupsite maksimaliai, pagal 3+1,5 modelį (3 proc. nuo jūsų atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės subsidija nuo vidutinio šalies atlyginimo), jūs pensijai kas mėnesį atsidėsite kiek daugiau nei 35 eurus nuo savo atlyginimo.
Tuo metu valstybė jums papildomai skirs beveik 17 eurų, arba 50 proc. jūsų įmokos. Papildomai kiekvieną mėnesį. Vien dėl to, kad pats rūpinatės savo pensija, valstybė skirs subsidiją prie jūsų įmokos į pensijų fondą. Tad iš viso į jūsų II pensijų pakopos sąskaitą kas mėnesį pateks 52 eurai, kas yra daugiau nei 39 eurai, o ir jūsų atlyginimas vis tiek išliks didesnis – jis padidėja maždaug 4 eurais. Taigi, bendra nauda – pastebimai didesnė. Tik jos reikės šiek tiek palaukti. Tačiau laukti bus verta.
Deja, bet vien tik iš „Sodros“ pensijos nepragyvensime – dalis dabartinių senjorų vos suduria galą su galu. Tuo metu ateityje senjorų ir dirbančiųjų santykis keisis tikrai ne dirbančiųjų naudai – prognozuojama, kad 2050 m. vieną pensininką išlaikys tik vienas dirbantysis, kai dabar vieną senjorą išlaiko 3,3 dirbančiojo. Todėl galimybių, kaip užsitikrinti sotesnę pensiją yra pakankamai – belieka tik jomis pasinaudoti. Tačiau verta įsiminti vieną paprastą taisyklę – savo ateitimi, o ir savo pensija, galiu ir turiu pasirūpinti pats. Taigi, taupysime pensijai ar taupysime išėję į pensiją?
