Buvusi bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ vadovė B.Rubesa, nesulaukusi savo trijų metų kadencijos pabaigos, pasitraukė iš posto. Akcininkai jau ne kartą buvo išreiškę jai priekaištų, tad išeidama ir pati nepagailėjo kritikos.
„Dabartinio projekto organizacinio modelio, kuriame buvau priversta veikti, problemos akivaizdžiai prieštarauja gero įmonių valdymo principams. Kylantys interesų konfliktai, kurie glūdi pačiose projekto šaknyse, nesuderinami su, mano įsitikinimu, skaidriu ir sąžiningu įgyvendinimo procesu
Dabartinis „Rail Baltica“ valdymas, vykdomas akcininkų ir naudos gavėjų, nėra tvarus, kad galėtume pastatyti naują ekonomikos ir saugumo koridorių, 85 proc. finansuojamą Europos mokesčių mokėtojų pinigais. Nepaisant nuolatinių diskusijų su naudos gavėjais ir akcininkais jau daugiau nei metus, bendrovė susiduria su bendrų įsipareigojimų dėl tvaraus finansavimo modelio bendrai įmonei ir visam projektui“, – teigė ji.
Vadovės pasitraukimas gali būti naudingas
Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis LRT.lt tvirtina, kad nors B. Rubesa išsako kritiką projekto valdymui ir abejoja jo įgyvendinimo sėkme, šis tikrai nestovi vietoje.
„Rail Baltica“ projektas nestagnuoja. Visose Baltijos šalyse pasirengimo darbai eina į pabaigą, prasidėjo geležinkelio projektavimo darbai. Lietuvoje, pavyzdžiui, plačiu mastu jau šių metų pradžioje prasidėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams darbai, reikalingi parengti teritoriją „Rail Baltica“ geležinkelio statybai.
Projektas yra pasiekęs tokią brandumo stadiją, kai tampa nebeįmanoma projekto stabdyti. Visa ši pažanga yra puikiai įvertinta geležinkelių statybos pramonės, politikų visose Baltijos šalyse ir daugelio institucijų ES“, – teigia R. Degutis.
„Tai nebūtų padaryta, jei projektu būtų abejojama ar netikima. Atvirkščiai, kartu su EK Baltijos šalys sudarė detalų projekto įgyvendinimo grafiką. Šiuo metu kaip niekad svarbu, kad nebūtų kaišomi pagaliai į pilnu tempu vykstantį projekto įgyvendinimą“, – tikina jis.
Pašnekovas pažymi, kad jau yra paskelbtas konkursas „RB Rail“ vadovo pareigoms užimti, o vadovo pasikeitimas projektui gali atnešti naudos.
„Galima tikėtis netgi teigiamų poslinkių projekto įgyvendinimo valdyme – iš naujo vadovo tikimės geresnio supratimo apie tarpvalstybinę „Rail Baltica“ projekto prigimtį, kaip efektyviau koordinuoti ir telkti valstybių ir visų suinteresuotų institucijų pastangas. Šie koordinaciniai gebėjimai tikrai suteiks pozityvų impulsą dar efektyvesniam projekto įgyvendinimui“, – kalba R. Degutis.
Abejoja, ar suspės laiku
Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius neabejoja, kad „Rail Baltica“ bus įgyvendinta, nes projekto reikalingumu Baltijos šalių politikai neabejoja. Tačiau pašnekovas nėra tiek užtikrintas, kad visus projekto darbus bus spėjama atlikti numatytu laiku.
„Baltijos šalys jau seniai ir ne kartą yra pareiškusios, kad šis projektas yra reikalingas tiek komercine, tiek nacionalinio saugumo prasme. Kitokių nuomonių iš aukščiausių šalių pareigūnų nėra tekę išgirsti. Tačiau, tiesą sakant, terminai man kelia abejonių. 2020-ieji metai – ne už kalnų, ir jei pinigai, skirti 2014-2020 metų finansiniam periodui nebus kontraktuoti – nebus paskelbti konkursai ir sudarytos sutartys darbams atlikti, juos teks grąžinti EK.
Kita vertus, kiek teko bendrauti su EK komisaru Guentheriu Oettingeriu, kurs dabar yra atsakingas už biudžetą ir finansus. Iš bendravimo matyti, kad Briuselyje yra palankus nusiteikimas ir kitam finansiniam periodui skirti lėšas „Rail Balticai“, – sako R. Sinkevičius.
Laikinuoju „RB Rail“ įmonės vadovu ir valdybos pirmininku tapo Ignas Degutis, iki B. Rubesos atsistatydinimo ilgiau nei metus dirbęs vyriausiuoju finansininku ir valdybos nariu. Laikinasis vadovas tikisi į priekį pastūmėti kai kuriuos darbus bei pamėginti pasiekti susitarimą dėl bendros įmonės finansavimo – kuriam B. Rubesa išreiškė priekaištų.
„Dabartinis mano prioritetas – visų projekto veiklų tęstinumas. Pirmiausia, pastūmėti į priekį detalųjį „Rail Baltica“ vėžės techninį projektą visose trijose Baltijos šalyse. Dabar vyksta antrasis pirmojo techninio projekto pirkimo etapas Lietuvoje ir Estijoje, kuriame teikti pasiūlymus buvo atrinkta po šešias tarptautines kompanijas“, – bendros įmonės artimiausius planus komentuoja I. Degutis.
I. Degutis taip pat pabrėžia susitarimo dėl artimiausių dvejų metų ir ilgalaikio bendros įmonės finansavimo svarbą, pabrėždamas, kad abi šios sąlygos yra būtinos norint gauti tolimesnį ES finansavimą, kuriuo dengiama iki 85 proc. projekto kaštų.
