Mažiau miegantys žmonės gyvena ilgiau

Tie, kas miega ilgiau - aštuonias valandas arba daugiau, trumpina savo gyvenimą, sakoma paskelbto mokslinio tyrimo rezultatuose. Kalifornijos universiteto mokslininkai stebėjo daugiau kaip milijono amerikiečių miego režimą ir nustatė, kad mirtingumas tarp tų suaugusių žmonių, kurie naktimis miegodavo aštuonias valandas arba daugiau, buvo 12 proc. didesnis negu tarp tų, kurie miegodavo tik septynias valandas.

Mirtingumo rizika išaugdavo iki 15 proc. tiems šešerius metus trukusios studijos dalyviams, kurie miegodavo arba daugiau negu aštuonias valandas, arba mažiau negu keturias su puse.

"Penkias, šešias ar septynias valandas miegantys žmonės neturėtų nerimauti. Nėra jokių įrodymų, kad žmonėms reikia miegoti aštuonias valandas. Vienintelis tokio tikėjimo pagrindas yra močiučių kalbos", - pareiškė tyrimo vadovas ir psichiatrijos profesorius Danielis Kripkė (Daniel Kripke).

Anot jo, tyrimas parodė, kad ilgas miegas yra vienas iš rizikos susirgti vėžiu, įvairiomis širdies ligomis ir patirti insultą veiksnių. Kita vertus, kol kas dar anksti miegą gretinti su kitais žinomais rizikos veiksniais - pavyzdžiui, rūkymu ir alkoholiu.

Pasak D.Kripkės (Daniel Kripke), kuris pats naktimis miega po aštuonias valandas, vidutinis amerikietis miega apie šešias su puse valandos ir tai yra gerai. "Nėra jokių įrodymų, kad aštuonios valandos miego yra geriau sveikatai arba ilgaamžiškumui negu šešios ar septynios. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ilgiau miegantys yra turtingi ar labiau mėgaujasi gyvenimu". San Diege įsikūrusio Kalifornijos universiteto mokslininkai taip pat nenustatė ryšio tarp padidėjusios mirties rizikos ir nemigos. Šiais duomenimis, ilgiausiai išgyvena septynias valandas miegantys žmonės, o miegantys mažiau negu penkias valandas gyvena ilgiau negu miegantys aštuonias ir daugiau.

Tyrimo vadovo tvirtinimu, lepinimasis lovoje yra tolygus persivalgymui. "Visi žino, kad persivalgymas kenkia sveikatai. Jei žmonės valgytų šiek tiek mažiau negu nori, gyventų ilgiau, - dėstė D.Kripkė (Daniel Kripke). - Taip pat žinomas faktas iš žinduolių pasaulio, kad mažiau miegantys gyvūnai gyvena ilgiau". Be to, neišsimiegojimas gali būti ir savotiškas antidepresantas.

Nors tyrimas buvo atliktas dar 1982-1988 metais, jo duomenys dėl technologinių problemų, kilusių dėl daugybės duomenų apdorojimo, paskelbti tik dabar.

Tuo tarpu kiti mokslininkai įspėja, kad nereikia interpretuoti tyrimo rezultatų per daug tiesmukai. Neišsimiegoję žmonės būna dieną apsnūdę ir irzlūs, prasčiau dirba, dažniau patenka į įvairius nelaimingus atsitikimus arba juos sukelia, pažymėjo Nacionalinio miego fondo prezidentas Džeimsas Volšas (James Walsh). Pasak jo, visi ligi šiol sukaupti duomenys verčia manyti, kad vidutiniam suaugusiam žmogui reikia miegoti 7,5-8,5 valandos, jei dieną nori būti budrus ir energingas.