„Toyota Supra“ gyvenimui prikelta prabėgus 16 metų po to, kai buvo nutraukta paskutinės šio modelio kartos, žymėtos kodu A80, gamyba. Sugrąžinti legendą į kelius „Toyota“ nusprendė sukirtusi rankomis su BMW vadovybe.
Kodėl BMW? K. Fukumoto aiškina, kad tai – ne pirmas kartas, kai du skirtinguose pasaulio kraštuose esantys automobilių gamintojai, bendradarbiauja. Sutartys buvo pasirašytos dėl dyzelinių variklių, taip pat – vandenilinių jėgainių technologijos, o galiausiai ir dėl sportinio kupė. Be to, yra dar ir gana praktiška priežastis: BMW motoras gerokai lengvesnis ir modernesnis nei turimi „Toyotos“.
Nusistebėjus, kodėl BMW jau pristatė Z4 ir rengiasi jį pardavinėti, o „Toyota“ bandymams Madride, Ispanijoje, atvežė keturias „Supras“, vis dar uždangstytas maskuojamąja plėvele ne tik iš išorės, bet ir salone, pašnekovas neslėpė, kad Vokietijos ir Japonijos bendrovės ranka rankon dirbo tik tol, kol buvo sutarta, kokia bus automobilio platforma, kur tiksliai bus vairuotojo vieta, kokie varikliai, pavarų dėžės, važiuoklė bus skirta šiam automobiliui, taip pat – apspręsta gamybos vieta. Visa tai buvo atlikta iki 2014 metų, kai „Toyota“ pristatė FT-1 koncepciją. Nuo tada vokiečiai ir japonai, sako K. Fukumoto, dirbo vieni į kitus nesižvalgydami.
„Jie nežino mūsų planų bei darbų, mes nežinome jų, todėl pasakyti, paaiškinti, kodėl jie jau išleido savo sportinį kupė, o mes ne, sunku. Gali būti, kad jie turėjo daugiau įdirbio“, – svarstė inžinierius.
Per daug nuobodžių automobilių
Kalbant apie BMW, gandai, jog naujoji „Supra“ turės BMW variklius, BMW važiuoklę, netgi BMW pavarų dėžę – išties tiesa. K. Fukumoto ir jo kolega Masayki Kai neslepia, kad tokia realybė kiek pykdo „Supros“ gerbėjus. „Toyotos“ inžinieriai sako, kad yra išgirdę net tokių komentarų, kad vos nusipirkus automobilį iš jo bus išimtas BMW motoras ir sumontuotas senasis JZ raidėmis žymėtas agregatas.
Tiesa, inžinierius tokios karštos kalbos tik džiugina, mat tai reiškia, kad nusprendusi prikelti „Suprą“, „Toyota“ eina teisingu keliu. Tą liudija ir tai, kad vos patvirtinus, jog „Supra“ bus sugrąžinta į rinką, „Toyotos“ vadovybę užplūdo automobilius modifikuojančių bendrovių skambučiai su prašymais atskleisti daugiau informacijos. Pasirodo, šimtai gamintojų pasirengę naujai kelių legendai išleisti kėbulo apdailų, priedų variklio galios didinimui, aksesuarų ir kitko.
Tas pats, patvirtina K. Fukumoto, buvo ir „Toyotai“ išleidus GT86 modelį. Pastarasis turi galybę antrinėje rinkoje parduodamų priedų, papuošimų, patobulinimų ir kitko, kas džiugina benzingalvius.
Atskleidžiama tai, kad oficialiai automobilis bus pristatytas 2019 m. pradžioje, Detroito automobilių parodoje JAV. Gamyba prasidės ateinantį pavasarį, o pirmi 900 automobilių naujus savininkus Europoje pasieks 2019-iesiems persiritus į antrą pusę. Beje, rezervuoti savo vieną iš 900 automobilių bus galima tuoj po Paryžiaus automobilių parodos ir, susimokėjus depozitą, užsitikrinti, kad garaže atsidurs viena pirmųjų „Suprų“. Kodėl 900? Priežastis labai paprasta: pasirodo, išdalinus ateinančiais metais pagamintus automobilius atstovams ir pardavėjams, liks tiksliai 900 modelių kurie galės tekti klientams.
Bet tai, kad artimiausius metus vargu ar bus įmanoma kalbėtis pardavimų lūkesčius ir viltis gerų skaičių, „Toyotos“ nejaudina.
„Toyota“ visuomet stengėsi, kad gamyba būtų efektyvi, o modeliai – perkami. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad visi modeliai, kurie neatitiko efektyvios gamybos filosofijos, buvo išbraukti iš gamos. Ir šiandien Japonijoje turime kartą, kuriai automobiliai yra neįdomus, nes visi jie – nuobodūs. Mat remiantis skaičiais ir siekiant efektyvumo, tik tokie ir liko. Todėl šįkart ėmėmės kitokios taktikos. Pirmiausia nusprendėme gaminti, o tuomet skaičiuoti“, – sakė K. Fukumoto.
Apie skaičius nekalba
„Supra“, pasak inžinierių, pirmiausia turėtų žadinti emocijas, o tik po to dominti skaičiais. Tai priežastis, kodėl „Toyota“ apie tai, per kiek laiko automobilis pasieks 100 km/val. greitį ar kiek AG slėpsis po kapotu nekalba. Pasak jų, išsaugant „Supros“ legendą tarsi savaime aišku, kad į automobilį bus montuojamas šešių cilindrų eilėje variklis, turėsiantis daugiau nei 300 AG. Tačiau kiek tiksliai, paaiškės tik ateinančių metų pradžioje, kai nuo „Supros“ kėbulo bus nuplėštos visos maskuojamosios plėvelės.
„Mes atliekame paskutinius derinimo darbus, skaičiuojame ir programuojame, todėl kalbėti apie skaičius kol kas dar per anksti“, – tarstelėjo pašnekovas.
Tačiau automobilių pasaulyje jau sklinda gandai, kad „Supra“ gaus trijų litrų benzininį BMW variklį, gebantį generuoti maždaug 360 AG. Beje, žinoma ir tai, kad tas pats motoras gali pasiekti ir dar didesnę – 400 AG su trupučiu – galią. Ar jų tiek liks po kapotu, pažymėtu „Toyotos“ ženklu, neaišku.
Nutekėjo informacija ir apie tai, kad „Supra“ turės automatinę pavarų dėžę, gaminamą ZF. Beje, M. Kai sako, kad apie mechaninę pavarų dėžę kol kas negalvojama. Jam antrindamas K. Fukumoto užsimena, kad poreikį padiktuos rinka: jei „Supros“ gerbėjai norės, greičiausiai atsiras ir mechaninė pavarų dėžė.
Svarbu ir tai, kad „Supros“ svorio centras žemesnis nei „Toyota GT86“ modelio. Be to, iš BMW „Supra“ gavo adaptyvius amortizatorius, galinčius pritaikyti automobilio važiuoklę pasirinktam važiavimo režimui ir keliui. Tokia važiuoklė, išduoda inžinieriai, leido dar pažeminti „Supros“ prošvaisą 7 mm.
Paskutinė galimybė benzinui
Tiek K. Fukumoto, tiek M. Kai neslėpė, kad kurdamas „Suprą“ „Gazoo Racing“ padalinys neatmetė jokių galimų variklių variantų ir modifikacijų. Pavyzdžiui, K. Fukumoto aiškino, buvo svarstoma ir apie galimybę į „Suprą“ montuoti 4 cilindrų dvilitrį BMW benzininį variklį. Skaičiuotos ir hibridinės jėgainės galimybės.
Tačiau tuomet susitarta, kad visgi, bent pradžioje „Supra“ turėtų būti pagaminta laikantis istorinio paveldo: turėti užpakalinius varančiuosius ratus, maždaug 300 AG ir 6 cilindrų eilėje variklį. Aišku ir tai, kad visame pasaulyje „Supra“ bus vienoda: t. y. Scenarijus, kai kažkuris žemynas gauna išskirtines versijas, gerokai galingesnius modelius, nepasikartos.
Pasak abiejų inžinierių, visame pasaulyje galiojančios taisyklės, ribojančios galimą automobilio taršą, griežtėja labai sparčiai, todėl greičiausiai dabartinė „Supra“ yra paskutinis modelis, kurį „Toyota“ galėjo sau leisti pagaminti automobilį su galingu „grynakrauju“ benzininiu varikliu.
„Jei būtume dar laukę ir svarstę, greičiausiai būtume kalbėję apie hibridinę jėgainę“, – neslepė K. Fukumoto.
Kol kas – tik prototipai
Keturios „Supros“, paruoštos bandymams netoli Madrido esančioje Charamos (Jarama ispaniškai) lenktynių trasoje, nuo smalsių žurnalistų akių buvo kaip reikiant uždangstytos. Marga maskuojamoji plėvelė su raidžių ir skaičių deriniu A90 (toks naujosios „Supros“ kodas) paslėpė kiekvieną kupė linkį, o salone visas detales pridengė minkštas audinys. Naudojimui buvo paliktas tik lipdukais apklijuotas vairas, pavarų dėžės svirtis. Net prietaisų skydelis gavo specialų lipduką, leidžiantį matyti tik esminius rodmenis: greitį ir variklio sūkius.
Visgi žiūrint į kupė kėbulą matyti, kad „Toyota“ dizaineriai pasistengė kurdami aerodinamines detales. Netrūksta aptakų, elementų priekyje ir gale, padedančių nukreipti vėją, aušinti stabdžius, prispausti galinę dalį. Netgi kupė stogas, žvelgiant į jį tiesiai iš priekio ar galo, turi bangelę, kas, anot specialistų, leidžia sumažinti vėjo pasipriešinimą.
Kalbėdamas apie automobilio saloną K. Fukumoto pabrėžė, kad dizainerių komandos dirbo atskirai ir nieko tarpusavyje nederino. Visgi tos vietos, už kurių „Suproje“ dažniausiai klius vairuotojo akys – pavarų svirtis, rankinis stabdis, vairas ir pan., – išties bus labai panašios į tai, ką bus galima pamatyti žiūrint į BMW Z4.
Prieš bandymus buvome perspėti ir dėl to, kad automobiliai tėra prototipai, tad kai kurie elementai tikrai keisis: gerokai sklandžiau tarpusavyje veiks variklis ir pavarų dėžė, variklio garsas, girdamas įsijungus „Sport“ režimą, bus garsesnis. Anot „Toyotos“ inžinierių, ankstyvas bandymas yra skirtas tam, kad žurnalistai iš viso pasaulio galėtų atsakyti į klausimą, kaip gi naujoji „Supra“ važiuoja.
Tarsi būtum geresnis nei esi
Ir važiuoja automobilis taip, kad abejingų nepalieka. Pirmoji bandymų dalis – Charamos trasoje, kur kadaise vyko F1 lenktynės. Trasa techniška, tad vietos išsibandyti, kaip japoniškas sportinis kupė važiuoja, per akis: tiesiojoje galima nuspausti akceleratorių iki dugno, o aštriuose posūkiuose patikrinti, ar automobilis subalansuotas taip, kad būtų lengvai suvaldomas tada, kai galinė ašis ima slysti ir kraujas venose užverda.
„Toyota“ giriasi, kad pavyko tolygiai paskirstyti svorį abiem ašims: 50 ir 50 santykiu. Tad tai, žemas svorio centras, aerodinamiškas kėbulas leidžia tiesėje lengvai perkopti 200 km/val. ribą, o tuojau po jos – kirsti per stabdžius ir lengvai įsukti į aštrų posūkį. Jausmas itin keistas, mat po visų taupių tyliai dūzgiančių hibridinių variklių nelengva suvokti, kad riaumojantis automobilis, nuspaudus akceleratorių pradžiuginantis galios „spyriu“ į užpakalį, yra gimęs tame pačiame koncerne, kaip ir taikusis „Prius“. Nepaisant to, „Supra“ sukuria saugumo įspūdį: automobilis daro viską, ko nori vairuotojas, per akimirksnį: reikia sukti – suka, reikia stoti – stoja.
Tas kiek apgauna. Po kelių ratų trasoje imi jaustis geresniu nei esi iš tikrųjų. Taip tol, kol nuspaudus akceleratorių per staigiai ir suktelėjus vairą galinė ašis ima slysti. Sėdintis greta instruktorius tik nusijuokia: „Taip, šiuo automobiliu tikrai galima „driftinti“. Tiesa, norint išprovokuoti „Suprą“, reikia tikrai pasistengti – automobilis klusnus, lengvai valdomas ir kur kas dažniau demonstruoja japonišką ramybę nei kovos menų gebėjimus.
Tas pats ir išvažiavus į ispaniškus serpantinus. Važiuojame kolona, kurioje kas antras automobilis – GT86. Tad lengva palyginti, koks skirtumas tarp dviejų „Toyotos“ gamos ikonų. GT86 juntamai lengvesnis, tačiau pavažiavus su „Supra“ išryškėja tie GT86 minusai, apie kuriuos iki šiol rodos nė negalvojai. Pavyzdžiui, sąlyginai menka garso izoliacija ir, tiesą sakant, netgi galios trūkumas – pavyti lekiančią „Suprą“ beveik neįmanoma.
Persėdus prie „Supros“ vairo tenka staigiai susigaudyti, mat kiekvienas posūkis priartėja per greitai. Justi, kad už GT86 naujas sportinis kupė bent pora šimtų kilogramų sunkesnis, tačiau drauge modelis džiugina gera garso izoliacija, tiksliu valdymu ir savotišku „premium“ segmento automobilio jausmu – labiau primena „Lexus“ nei įprastą „Toyotą“. Beje, su giminingu ženklu „Supros“ kūrėjai drąsiai lyginasi, mat, teigia, kad sportinio kupė kėbulas standesnis nei „Lexus LFA“ modelio.
Pigiau nei BMW
Belaukiant, kol „Toyota“ oficialiai paskelbs visus skaičius ir nuramins gerbėjus, lieka dar vienas atviras klausimas: kiek automobilis kainuos.
Skaičių „Toyota“ dar neturi, mat apie juos kalbėti taip pat per anksti. Nėra aišku net ir tai, kokio dydžio užstatą turės palikti tas, kas norės turėti vieną iš pirmų 900 pagamintų modelių.
Visgi aišku tai, kad „Supra“ bus pigesnė nei BMW Z4. Kiek – neaišku, mat, juokauja Vincentas Dewaerseggeris, „Toyota Europe“ produktų komunikacijos vadovas, „per daug kainos nuleisti irgi nebus galima, mat visų pirma kiekvieną sportinį kupė „Toyotai“ teks įsigyti iš BMW“.
