Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad šalia jau svarstomų 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifų iš Kinijos importuojamoms prekėms, jis yra pasiruošęs pritaikyti dar vieną tarifų paketą, kurio vertė siektų 267 mlrd. JAV dolerių bei taip tarifais apkrautų visą Kinijos prekybos su JAV perteklių.
Komentuodamas 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus, kurių viešos diskusijos JAV baigėsi prieš savaitę, D. Trumpas pareiškė, kad jie yra tebesvarstomi. Penktadienį taip pat pasirodė Baltųjų Rūmų ekonomikos patarėjo L. Kurdowo pranešimas, kad JAV norėtų suformuoti koaliciją, kurią sudarytų ES, Japonija bei kitos sąjungininkės, kurios tikslas būtų izoliuoti Kiniją, jeigu ši labiau neįsitrauks į globalius procesus.
Savaitės pabaigoje taip pat buvo pranešta, kad Kinijos prekybos perteklius su JAV rugpjūčio mėnesį augo iki rekordinių aukštumų ties 31,1 mlrd. JAV dolerių per mėnesį riba, nepaisant to, kad Kinijos eksporto augimas praėjusį mėnesį buvo lėčiausias nuo šių metų kovo. Tam didžiausios įtakos turėjo Amerikos importuotojų siekis pasiruošti galimiems 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifams, bei augantis JAV ekonomikos aktyvumas.
Kinijos eksporto augimui teigiamos įtakos taip pat turėjo kritęs šalies juanio kursas, kuris lyginant su šių metų gegužės pradžia yra susilpnėjęs daugiau nei 8 proc. D. Trumpas reaguodamas į tai, Kiniją praėjusį mėnesį buvo apkaltinęs manipuliacijomis savo šalies valiutos kursu. Buvęs Kinijos Centrinio Banko vadovas praėjusios savaitės gale pranešė, kad trumpuoju laikotarpiu JAV bei Kinijos prekybos konflikto įtaka pasaulio ekonomikai bus labai ribota, tačiau šis konfliktas turės neigiamos įtakos ilgojo laikotarpio pasaulio ekonomikos augimui.
Perspėjimus dėl būsimos žalos vartotojams praėjusią savaitę paviešino ir JAV verslo atstovai, tarp kurių buvo ir „Apple“, kurie pabrėžė, kad 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai, bei siekis apmokestinti kiekvieną Kinijos prekybos pertekliaus su JAV dolerį bus pajaustas kiekvieno amerikiečio vartojimo įpročiuose. Neatmetama galimybė, kad D. Trumpas šį mėnesį gali susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, rugsėjo 18 d. vyksiančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, bei ten bandyti aptarti šalių prekybos santykius, po to kai praėjusį mėnesį vykusios prekybos derybos tarp šalių baigėsi nesėkmingai.
Azijoje pirmadienio rytą dauguma besivystančių šalių indeksų fiksavo nuosaikius kritimus, o didieji regiono indeksai judėjo skirtingomis kryptimis; 08:20 val. Kinijos CSI 300 fiksavo -1,05 proc. kritimą, Japonijos NIKKEI 225 augo +0,13 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,15 proc.
Valiutų rinkos
JAV dolerio kursas antrą prekybos sesiją išlaiko spaudimą besivystančių rinkų valiutoms. Penktadienį buvo paskelbta, kad JAV dirbančiųjų pokytis, nevertinant žemės ūkio sektoriaus rugpjūtį augo 201 tūkst. vnt, kai mėnesį prieš tai šis dydis buvo lygus 147 tūkst. rugpjūčio augimo lūkesčiai buvo lygūs 190 tūkst. vnt.
Valandinis atlyginimo augimas praėjusį mėnesį spartėjo nuo 0,3 iki 0,4 proc. ir pranoko prognozes, kurios buvo lygios 0,2 proc., o metinė šio dydžio reikšmė stiebėsi iki 2,9 proc., nors buvo tikimasi, kad rugpjūtį ji išliks stabili ties 2,7 proc. riba.
Ir nepaisant to, kad nedarbo lygis praėjusį mėnesį JAV nesumažėjo ir išliko ties 3,9 proc. riba, pastarieji duomenys leido dar labiau rinkai sustiprinti lūkesčius dėl būsimo FED monetarinės politikos griežtinimo. EUR/USD kursas penktadienį į naujienas reagavo krisdamas -0,6 proc. iki 1,1553 lygio, nuo kurio nuosaikiai silpnėjo ir šiandien bei 08:10 val. laikėsi ties 1,1546 kaina (-0,06 proc.).
EUR/SEK kursas pirmadienio rytą pasiekė trijų savaičių žemumas ir 08:13 val. laikėsi ties 10,4643 lygiu, rinkai sekant vakar Švedijoje praėjusių parlamento rinkimų rezultatus. Šalies Socialdemokratai šiuose rinkimuose surinko 28,4 proc. balsų, t.y. 2,6 proc. mažiau nei prieš 4 metus, tačiau 3 proc. daugiau nei prognozavo nuomonių apklausos.
Tradicinėms partijoms priklausantys centro dešinieji surinko 19,8 proc. balsų (2014 m. – 23,3 proc.) bei 2 proc. pranoko prognozes, o daugiausiai nerimo šiuose rinkimuose kėlę kraštutinių dešiniųjų pažiūrų demokratai surinko 17,6 proc. balsų (2014 m. – 12,9 proc.) ir neženkliai atsiliko nuo vidutinių prognozių.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje penktadienį buvo sugeneruota 701 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,04 proc., Rygos -0,3 proc., o Talino augo +0,16 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur 201 tūkst. Eur apyvartą sugeneravę investuotojai akcijos kainą sumažino -0,41 proc. iki 2,04 Eur lygio.
„Klaipėdos nafta“ jau po prekybos sesijos paskelbė, kad rugpjūčio mėnesio naftos produktų krova mažėjo -22,3 proc., o laikotarpio pajamos traukėsi 35,1 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. SGD išdujinimas tuo tarpu traukėsi 70,4 proc., o jo pajamos mažėjo -7,1 proc.
