Į sostinės gatves išvažiavome drauge su Vitoldu Miliumi, vairavimo ekspertu, savo biografijoje įsirašiusiu ne vieną unikalų su vairavimu susijusį rekordą. Jo nuomone, rudenį vairuotojams teks būti gerokai atidesniems ir dažniau pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie esančius aplink.
Kur sunkumų gali kilti Kaune – skaitykite čia.
Kur kebliausios vietos Klaipėdoje – rasite čia.
Dažna problema – ne ta juosta
Kelionę pradėjome nuo Antakalnio gatvės Vilniuje ir nuvažiavome centro link – taip studentai iš bendrabučių keliaus į centrinėje miesto dalyje esančias mokslo įstaigas. Prieš akis – žiedinė sankryža prie Petro ir Povilo bažnyčios. Ši, paaiškino V. Milius, kiek neįprasta dėl to, kad važiuojant antrąja eismo juosta galima iš žiedo išvažiuoti tik kairiausiame išvažiavime, o pirmoji – tinkama visoms trims kryptims: į dešinę, tiesiai ir į kairę.
Visų blogiausia, akcentavo žinovas, kad ženklą, paaiškinantį, kaip organizuojama eismo tvarka, visi pamato per vėlai: važiuodami antrąja eismo juosta pro pirmoje susidariusią spūstį.
„Pavyzdžiui, vairuotojui reikia važiuoti tiesiai ir iš esmės visuose žieduose tą galima padaryti, kai važiuojama antrąja juosta. Ir privažiavęs tokį žiedą, vairuotojas pasimeta, ima blaškytis, neretai ir pažeidžia taisykles“, – kalbėjo V. Milius.
Jeigu jau teko susidurti su tokia situacija, eismo žinovas patarė nesiblaškyti, o apsukti vieną ratą žiedinėje sankryžoje ir tuomet išvažiuoti taip, kaip nurodo eismo tvarką apibrėžiantys ženklai.
V. Miliaus teigimu, bene dažniausia problema, su kuria susiduria atvykėliai – sustojimas ne toje juostoje, kurios reikia. Jis atkreipė dėmesį ir į geltonus „tinklus“ didžiosiose sankryžose, kurie nurodo, kad spūsčių metu įvažiuoti į sankryžą draudžiama. Mažesni miestai tokių žymėjimų neturi, tad naujokai turėtų prisiminti, kad Kelių eismo taisyklės (KET) draudžia važiuoti į sankryžą, jei joje arba už jos yra kliūtis.
Ne visi vairuotojai vienodi
Gana sudėtingas naujokams, pasak V. Miliaus, bus ir Edukologijos universiteto žiedas, mat, tikino ekspertas, ne taip dažnai Lietuvoje galima rastų žiedinių sankryžų, į kurias įvažiuojama keturiomis eismo juostomis.
„Apskritai eisme žiedas yra viena sudėtingiausių vietų. Pirmiausia dėl to, kad įvažiavimas į žiedą priklauso nuo vairuotojo. Dažnai būna taip, kad vairuotojas, stovintis paskui kažką ir laukiantis galimybės įvažiuoti į žiedą, žiūri ne į priešais esantį automobilį, o į eismą žiede. Ir jei mato, kad niekas nevažiuoja, bando įvažiuoti ir įvažiuoja priešais esančiam automobiliui“, – situaciją aiškino V. Milius.
Pasak jo, reikia prisiminti, kad ne visi vairuotojai vienodi, o ypač švieži, mažiau patyrę. Tokie gali ilgiau delsti ten, kur patyrusiam vairuotojui viskas atrodo aišku. Todėl, anot pašnekovo, svarbu apsiginkluoti kantrybe ir išmokti luktelėti.
Neperpranta greitėjimo juostų
Kalbėdamas apie problemą – nesugebėjimą įsilieti į eismo srautą – V. Milius pavyzdžiu pasirinko prieš kelerius metus pastatytą estakadą greta Geležinio Vilko gatvės ir prie jos nusidriekusią gatvę, pabaigoje virstančią greitėjimo juosta.
„Šioje vietoje reikia nežiopsoti: reikia nebijoti važiuoti greitai ir, svarbu, visiems aiškiai parodyti, koks manevras bus daromas, o parodžius – tą ir daryti, o ne greitėti, lėtėti, abejoti“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, dažniausiai įsilieti į judrią gatvę reikia ne vienam automobiliui, o keliems, tad jei vienas ima blaškytis ir stabdyti eismą, po akimirkos jau ima formuotis spūstis.
Tiesa, jis akreipė dėmesį, kad jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams svarbu išmokti nereaguoti į aplinkinių spaudimą. Anot jo, svarbu, kad veiksmai būtų aiškūs ir suprantami, tačiau tais atvejais, kai dėl veiksmų prie vairo abejojama, ir kažko imamasi vien dėl to, kad iš paskos važiuojantys vairuotojai spaudžia – klaida, galinti pasibaigti eismo įvykiu.
Svarbu stebėti ženklus
Gana įdomiu V. Milius pavadino vadinamąjį sostinės Gerosios Vilties žiedą. Pastarasis, anot žinovo, gali suklaidinti dėl to, kad kone visuose išvažiavimuose iš žiedo sukti į dešinę galima ir iš pirmos, ir iš antros juostos. Išskyrus išvažiavimą, leidžiantį pakilti į Tūkstantmečio gatvę ir patekti į aplinkkelį. Čia pasukti į dešinę galima tik važiuojant pirmąja eismo juosta, tad važiuojant žiedu tenka persirikiuoti.
Tą, kad šioje vietoje netrūksta konfliktinių situacijų, liudija ir DELFI filmuota medžiaga, mat filmuojant reportažą teko sulėtinti tempą dėl, matyt, gana įprastos situacijos minėtame išvažiavime: mikroautobuso vairuotojas, panoręs išsukti į Tūkstantmečio gatvę, susiginčijo su pirmąja eismo juosta ten pat išvažiuoti bandžiusiu vairuotoju. Tiesa, tąkart apsieita be sudužusių automobilių, užteko tik pamojavimo kumščiais.
Senamiestyje – dėmesys pėstiesiems
Važiuoti automobiliu į senamiestį V. Milius nepataria, mat, pasak jo, stovėjimo vietų čia trūksta, be to, jos brangios.
„Reikia pastebėti ir tai, kad visame pasaulyje senamiesčiuose yra labai daug gatvių, skirtų vienkrypčiam eismui. Ypač, jei žmogus bando važiuoti taip, kaip ėjo pėsčiomis. Tad reikia atkreipti dėmesį į ženklus“, – tikino V. Milius.
Be to, pabrėžė jis, rudenį manevruoti senamiestyje itin sunku ir dėl to, kad čia – tradiciškai daug turistų ir praeivių. Todėl galbūt būtų paprasčiau prireikus pasiekti senamiestį sėsti į viešąjį transportą.
