Techninis šios ligos pavadinimas yra misofonija. Ji apibūdinama kaip didelis jautrumas tokiems garsams kaip kramtymas, kosėjimas, žiovulys ir panašiai. Kai kuriuos žmones kankina stipresnė misofonija nei kitus, juos panašaus pobūdžio garsai taip išbalansuoja, kad prireikia kognityvinės elgesio terapijos.
Nors formaliai šiai būsenai ligos statusas suteiktas 2001 metais, daugelis skeptikų vis dar kvestionuoja, ar misofonija iš tiesų yra liga. Tačiau pernai metais žurnale „Curent Biology“ publikuotas tyrimas parodė, kad šį sutrikimą turinčių žmonių smegenų priekinėje skiltyje yra pakitimas, kuris ir iššaukia intensyvią reakciją į triukšmą, taip pat gali sukelti stipresnį širdies plakimą ir prakaitavimą.
„Tikiuosi, kad tai paguos tuos, kurie kenčia nuo šio sutrikimo, – pranešime spaudai rašė kognityvinės neurologijos dėstytojas Timas Griffithsas iš Niukaslio universiteto ir Londono koledžo universiteto. – Aš pats priklausiau skeptikų kategorijai, kol pamačiau pacientus klinikoje ir supratau, kokie įspūdingai panašūs yra požymiai.“
Vasario mėnesį kitas tyrimas nustatė, kad misofonijos diagnozė gali paveikti žmonių gebėjimą mokytis. Pasak minėto tyrimo, išspausdinto žurnale „Applied Cognitive Psychology“, tokio nestiprus garso, kaip gumos kramtymas, pakanka akademiniams pasiekimams paveikti.
„Kai kurie žmonės yra ypač jautrūs santykinai nestipriems foniniams garsams, tokiems kaip gumos kramtymas, ir šis jautrumas gali būti tiek blaškantis, kad paveikia mokymąsi“, – leidiniui „Time“ sakė tyrimo bendraautorė Logan Fiorella, dėstanti Džordžijos universitete.
Tyrimo metu 72 koledžo studentai skaitė straipsnius apie migreną. Pusė jų sėdėjo patalpoje, kurioje žmogus kramtė gumą, kiti – be jo. Tada visi tyloje atliko testą ir paaiškėjo, kad vienoje patalpoje su gumą kramtančiu žmogumi buvę tyrimo dalyviai pademonstravo prastesnius rezultatus. L. Fiorella pažymėjo, kad nei vienam studentui nenustatyta kliniškai stipri misofonija, tačiau vis tiek kramtymo sukeltas triukšmas turėjo poveikį.
„Studentams, kurie jautresni misofonijai, gali būti ypač svarbu vengti mokytis tokiose vietose, kuriose yra daug „dirginančių“ garsų, tokių kaip kitų žmonių kramtymas, kosėjimas, spragsėjimas rašikliais ar popierių šlamėjimas, – samprotavo L. Fiorella. – Kai tai neišvengiama, galima panaudoti kurias nors iš kitų tyrėjų rekomenduojamų strategijų: ausų kištukų naudojimas, susikoncentravimas į savo paties garsus ar pozityvus vidinis dialogas.“
