Ligonio nė neapžiūrėjo

Kupiškio rajone gyvenantis panevėžietis pasakojo, kad viskas įvyko šeštadienį. Ryte jis užlipo ant didelio surūdijusio vinies ir manė, kad nieko blogo nebus, tačiau apėmęs skausmas privertė ieškoti pagalbos. Vyras nusprendė važiuosi savo automobiliu, nes artimiausia ligoninė Kupiškyje nuo jo namų – apie 30 km atstumu.

„Norėjau stoti vidukelėje ir kviesti greitąją, nes skausmas buvo tikrai stiprus, tačiau rizikavau ir važiavau toliau“, – pasakojo vyras.

Atvykus į Kupiškio ligoninę jis sutiko medicinos seserį, kuri pasiteiravo, kas nutiko.

„Sakau, koją persidūriau, paprašiau, gal vaistų nuo skausmo turėtų. Ji pasakė, kad nieko neturi ir pasakė važiuoti į Panevėžį“, – DELFI pasakojo vyras.

Aloyzas atpasakojo, kad atsisakė pats vairuoti, nes skausmo kentėti jau nebegalėjo. Tuomet medicinos sesuo pasiūlė vyrui skambinti į greitąją.

„Taip keista pasidarė – būdamas Skubios pagalbos skyriuje turiu skambinti į greitąją“, – stebėjosi vyras.

Aloyzas atliko, ką liepė medikė – paskambino greitąjai, pasakė, kur yra, o tuomet patys medikai susisiekė su Kupiškio ligoninės budinčiąja.

„Jie man sakė eiti į greitosios automobilį, bet aš jau nebegalėjau paeiti. Tada atvežė neįgaliojo vežimėlį ir vežė į Panevėžį. Tik važiuojant suleido vaistus nuo skausmo, – pasakojo vyras.

– Aš nenoriu, kad mane guostų, glostytų, bet žmonės gi medikai.“

Kupiškio ligoninė

Nukentėjusysis sakė, kad Panevėžio ligoninėje buvo viskas gerai: nors žmonių buvo daug, vyras buvo greitai priimtas ir suteikta pagalba.

„Kupiškyje net žaizdos nepažiūrėjo, gal pagalvojo, kad įsidūriau koją su kažkuo ir tiesiog, vat senis nori dėmesio. Net neatrišo žaizdos, aš pats susitvarsčiau, išsivaliau žaizdą, mama buvusi medikė, tai šiek tiek moku tokius dalykus daryti“, – sakė panevėžietis.

Paklaustas, ką mano apie šią situaciją, vyras giliai atsiduso: „Minčių kyla daug. Kartais pagalvoju, kad žmonės sėdi ne savo vietoje, pritrūksta žmogiškumo, žvilgsnio. Man nereikia, kad apie mane šokinėtų, bet pritrūksta natūralaus dėmesio. Net vežant į Panevėžio ligoninę nė karto neatsisuko ir nepaklausė, kaip jaučiuosi.“

Ligoninės atstovas: taip negalima daryti

DELFI dėl šio incidento susisiekė su Kupiškio ligonine. Jei, iš pasakojimų sprendžiant, vyrui nebuvo suteikta pirmoji pagalba, tai kokias paslaugas apskritai savaitgalį suteikia ši gydymo įstaiga?

Direktorę pavaduojantis gydytojas Vykintas Antanas Tubelis pripažino – negalima taip daryti, kaip padarė Kupiškio ligoninėje sutikta medikė.

„Tą dieną budėjo gydytoja iš Anykščių, – sakė V. A. Tubelis. Gydytojas neslėpė, kad šio paciento vizitas net nebuvo registruotas. – Taip negalima daryti. Viską išsiaiškinsime su budinčia gydytoja ir mūsų seserimi.“

Gydytojas papasakojo, kokios paslaugos suteikiamos Kupiškio ligoninės Priėmimo skyriuje.

Ligoninėje darbo dienomis bendros ir chirurginės paslaugos teikiamos iki 17 val. Jei chirurginių paslaugų reikia po 17 val. ar savaitgalį, pacientai vežami į Panevėžio ligoninę.

Dienos metu Priėmimo skyriuje budi chirurgas ir terapeutas, jei reikia – neuropatologas ir pediatras.

Savaitgaliais budi vienas gydytojas – dažniausiai terapeutas bei Priėmimo skyriaus sesuo, kuri apžiūri atvykusius pacientus ir pakviečia budintį gydytoja. Šis sprendžia, ką daryti – suteikti pagalbą ligoniui iš karto ar siųsti į Panevėžį.

Kodėl straipsnyje aprašytam žmogui nebuvo suteikta pagalba, jis net nebuvo apžiūrėtas?

„Aptarnaujami visi, kurie kreipiasi, – tvirtina V. A. Tubelis. – Turėjo tą padaryti būtinai. Medikai privalėjo uždėti tvarstį, suleisti nuskausminamuosius, tai bendrosios gydytojo pareigos, nereikia jokio chirurgo.

Nežinau, ar ta koja buvo sutinusi, ar ne, ar pacientas karščiavo, nes nėra įrašo, negaliu objektyviai vertinti, reikėjo skubios pagalbos, ar ne. Bet pirmąją pagalbą Kupiškio ligoninėje suteikti turėjo. Greitajai paskambinti galėjo ir mūsų darbuotojai.“

DELFI gydytojo paklausė, ar Kupiškio ligoninę kamuoja problemos, dėl kurių gali trikti suteikiamos paslaugos.

„Visą laiką pirmo būtinumo paslaugas sugebame suteikti. Taip, kaip dabar atsitiko, būna retai. Priklauso nuo žmonių savybių, kurie budi, – mano V. A. Tubelis.

– O kadangi budinčiųjų trūksta, tai mums nėra didelio pasirinkimo. Didžiausia problema ir yra – su atvažiuojančiais medikais. Ne mūsų gydytojai – porą budėjimų per mėnesį atlieka.“

„Vienas iš apgailėtinų atvejų“

Ši istorija pirma pasklido socialiniame tinkle. Į incidentą dėmesį atkreipė Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

„Matome vieną iš daugybės apgailėtinų atvejų, kai pacientas susidūrė su aplaidžiu ir abejingu sveikatos įstaigos darbuotojų požiūriu ir jam buvo nesuteikta būtina medicinos pagalba. Akivaizdu, kad kai kurios įstaigos pamiršo, jog jų pirminė misija yra ne pasiimti valstybės pinigus, įsigyti brangios įrangos ar tiesiog išgyventi per reformas, bet pirmiausiai padėti pacientui, – situaciją komentavo politikė.

– Sveikatos apsaugos ministerijai prabilus apie ligoninių tinklo optimizavimą kritikavome ją dėl privačių gydymo įstaigų eliminavimo. Vis dėlto akivaizdu, kad biurokratija sveikatos sistemoje turi mažėti, nes tai, kaip šiuo metu veikia kai kurios regioninės ligoninės, yra tikra parodija. Sutaupius lėšų būtų galima daugiau investuoti į greitesnį pacientų transportavimą į artimiausias didesnes ir patikimesnes ligonines. Svarbiausia yra pacientas, o ne tai, kas patinka ar nepatinka biurokratijai.“

SAM, susipažinusi su šiuo incidentu, patarė įvykus nelaimei kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Rekomenduojame susižeidus vengti patiems rizikingai vykti į gydymo įstaigą, nes tai gali sukelti dar didesnes neigiamas pasekmes, – komentavo SAM atstovė Alina Žilinaitė.

– Jei nusprendėte į ligoninę vykti savo jėgomis, turite žinoti, jog pagal galiojančią tvarką pirmąją pagalbą žmonėms užtikrina ta gydymo įstaiga (poliklinika, pirminės sveikatos priežiūros centras), kurioje jis yra prisirašęs, o vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, kita gydymo įstaiga, su kuria yra pasirašyta sutartis dėl šių paslaugų teikimo.

Tad pirmiausia rekomenduojame visiems žmonėms išsiaiškinti ir žinoti, į kurią gydymo įstaigą reikėtų kreiptis dėl skubios pagalbos. Tokia informacija skelbiama gydymo įstaigos interneto svetainėje.“

SAM nurodo – jei paciento netenkina konkretaus gydytojo darbas, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, kuri padėtų išspręsti tokius klausimus. Jeigu nepavyktų išsiaiškinti gydymo įstaigoje, tuomet dėl teikiamų paslaugų kokybės reikėtų kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (203)