Sostinėje, T. Kosčiuškos gatvėje, įsikūrusi parduotuvė „Alpana Unpacked“ kviečia užsukti ir prekių įsigyti ekologiškai: natūralaus maisto krautuvėlė parduoda produkciją be pakuočių. Beveik visi produktai čia yra sveriami į pirkėjo atsineštą tarą.
Kol kas pirkėjai su sava tara neplūsta
Parduotuvės vadovė Ana Gezer tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė, kad idėja atidaryti parduotuvę be pakuočių kilo vykdant kasdienę įmonės veiklą – importuojant ekologiškus produktus. Per ilgus metus stebint, kiek produkcijos atkeliauja plastikinėje pakuotėje ir kiek taip surenkama šiukšlių, norėjosi turėti parduotuvę, kur būtų galima išvengti didelio plastiko vartojimo.
„Pirkėjai mūsų parduotuvėje gali arba atsinešti savo tarą, arba darome mainų programą, kur klientai gali mums palikti savo senus maišelius“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės, su sava tara dažniausiai pirkėjai perka kruopas, makaronus, riešutus ir džiovintus vaisius.
„Gyvuojame jau septintą mėnesį, pirkėjų, kurie užsuka su savo tara, daugėja, bet nesakyčiau, kad kol kas jų yra didžioji dalis“, – svarstė A. Gezer. Moteris skaičiavo, kad tokių klientų yra maždaug kas penktas.
Jei į A. Gezer vadovaujamą parduotuvę pirkėjai užsuka be savo atsineštos taros, jiems produktai supakuojami į popierinį maišelį arba parduotuvėje galima įsigyti stiklinės taros.
Verslininkė sutiko, kad Lietuvoje dar tik jaučiamos sąmoningo vartojimo užuomazgos: „Augant žmonių sąmoningumui, manau, kad neišvengiamai daugės parduotuvių, kurios siūlys produkciją be pakuočių“.
Neleidžia saugos reikalavimai
Kad gyventojai tampa vis sąmoningesni aplinkos taršos klausimu pastebi ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. Pasak jos, jau trejus metus iš eilės vienkartinių plastikinių indų pardavimai po truputį mažėja, vietoj jų populiarėja vienkartiniai popieriniai indai.
„Mūsų prekybos tinklas jau ne vienerius metus deda pastangas į vienkartinio plastiko naudojimo mažinimą. Kasoje mūsų logotipu ženklinti plastikiniai maišeliai yra iš perdirbto plastiko ir juos parduodame tik paprašius pirkėjams, specialiai nesiūlome. Kita naujovė ir mūsų išskirtinumas, kurį itin vertina pirkėjai – šviežią mėsą ir žuvį pakuojame į rudą popierių. Taip prisidedame prie plastiko pakuočių mažinimo savo prekybos tinkle“, – teigė pašnekovė.
Vis dėlto pasiteiravus, ar šio prekybos tinklo pirkėjai galėtų į parduotuvę atsinešti savo taros ir paprašyti pardavėjų joje pasverti produktus, B. Čaikauskaitė sakė, kad to negali klientams pasiūlyti dėl saugos reikalavimų.
„Parduodame šviežiai pagamintą produkciją, pavyzdžiui, salotas, mėsos gaminius, konditeriją, ir turime užtikrinti šių produktų saugos reikalavimus. Deja, to negalėtume padaryti naudodami pirkėjų atsineštą tarą“, – teigė ji.
Apie galimybę svarsto
Tuo metu parduotuvių tinklo „Rimi“ komunikacijos vadovė Giedrė Buivydienė tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė, kad kaip tik šiuo metu yra svarstoma galimybė leisti pirkėjams įsigyti sveriamus maisto produktus iš už prekystalio naudojantis savo pačių atsinešta tara.
„Tai vertiname kaip vieną iš galimybių mažinti plastiko sunaudojimą“, – komentavo ji.
Pasak G. Buivydienės, prekybos tinklas, siekdamas sumažinti plastiko naudojimą, nuolat įgyvendina įvairias iniciatyvas, dirba su tiekėjais, skatina pirkėjų įpročių keitimąsi.
„Vietoje plastikinių maišelių skatiname pirkėjus rinktis daugkartiniųs arba iš perdirbtų medžiagų gaminamus popierinius maišelius, kuriuos taip pat galima naudoti daug kartų“, – pasakojo pašnekovė.
Nepaisant to, kol kas vis dar plastikinių maišelių parduodama daugiau nei popierinių, nors pastarųjų populiarumas po truputį auga.
„Matome, kad pirkėjai mielai naudotųsi daugkartiniais maišeliais, tačiau neretai pamiršta juos pasiimti, todėl svarbu apie tai nuolat kalbėti, išsiugdyti įprotį įsigytą daugkartinį maišelį nuolat nešiotis su savimi“, – kalbėjo G. Buivydienė.
Paskutiniu metu prekybos tinklas pirkėjams pasiūlė ir dar vieną sprendimą – medžiaginius daugkartinio naudojimo maišelius, skirtus vaisiams, daržovėms, riešutams.
Tiki, kad toks gyvenimo būdas padeda sutaupyti
Leidyklos „Dvi tylos“ įkūrėjos Drasidos Žemaitės gyvenimo būdas pradėjo keistis po to, kai leidykla nusprendė išleisti Bea Johnson knygą „Namai be atliekų“.
„Mūsų leidyklos misijai yra svarbu vertybės. Ši knyga kalba apie tai, apie ką turime kalbėti. Pati turiu keturių asmenų šeimą ir mes labai daug sukaupiame šiukšlių – didelę dalį sudaro plastikinės pakuotės. Ši knyga svarbi ne tik visuomenei, bet ir man pačiai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, pradėjus ruošti knygą leidimui moteris pati pradėjo sąmoningiau vartoti: „Negaliu sakyti, kad esu labai pavyzdinga, bet kai kuriuos dalykus šeimoje jau pradėjome keisti“. Pirmiausiai šeima plastikinius maišelius iškeitė į daugkartinio vartojimo medžiaginius maišelius. Juose šeima sveria ir perka vaisius, daržoves.
Į turgų D. Žemaitė kartais keliauja su stikline, sandariai užsidarančia tara. Joje moteris prašo pasverti uogas.
„Negalėjau patikėti, kad taip mielai ir geranoriškai prekeiviai sutinka tai padaryti. Dar ir pasiklausinėja, pasidomi“, – džiaugėsi pašnekovė.
Be daugkartinės taros naudojimo šeima pradėjo daugiau dėmesio skirti ir tam, ką apskritai perka. Prieš įsigyjant naują daiktą stengiamasi labai gerai apsvarstyti, ar tikrai šeimai jo reikia, o galbūt dar galima ir palaukti.
„Pati knygos autorė sako, kad toks gyvenimo būdas padeda sutaupyti ir yra pigesnis. Kai perkame produktą ir jis yra supakuotas į pakuotę, tai mes, kaip vartotojai, mokame už ją. Kai pradedame rinktis prekes be pakuočių, natūraliai susitaupo pinigų. Kitas dalykas, apskritai pradedame pirkti mažiau daiktų, kurių mums nereikia, nes pradedi daugiau galvoti apie tai, ką perki“, – savo pastebėjimais dalijosi D. Žemaitė.
