Ant neprižiūrėtų tiltų ima augti berželiai
Infrastruktūros specialistas, VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas sako, kad tiltų priežiūra mūsų šalyje stringa jau ne vienerius metus. „Sunku patikėti, bet Lietuvoje galima išvysti tiltų, ant kurių žaliuoja jauni berželiai. Medžiai užauga vandens surinkimo ir nusileidimo šulinėliuose, vadinasi, tie šulinėliai yra užsikimšę žemėmis, laiku neišvalyti. Kai vanduo nepašalinamas nuo tilto, jis ima ardyti dangą ir hidroizoliaciją, teka į plyšius ir ilgainiui pakenkia konstrukcijoms, mat jose išplinta korozija“, – teigia specialistas ir pabrėžia, kad kapitalinis apleisto tilto remontas kainuoja kur kas brangiau negu periodinė priežiūra.
V. Puodžiukas pastebi, kad miestuose ir keliuose, kur eismas intensyviausias, tiltų bei viadukų priežiūra yra pakankamai gera, tačiau mažesniems tiltams regionuose stinga dėmesio, už jų priežiūrą ir būklę atsakingos institucijos sprendimus priimti vengia, darbai metų metais atidėliojami.
Rūpinasi paviršutiniškai
Upninkų seniūnė L. Nekrošienė teigia, kad vietos bendruomenė su Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir kitomis institucijomis susirašinėja jau kelerius metus. „Apie tilto problemą mes nuolat informuojame ir prašome pagalbos maždaug nuo 2010-2011 metų. Ne kartą buvo surinkti gyventojų parašai, kreiptasi į visas įmanomas institucijas, bet į mūsų prašymus niekas neatsižvelgia. Kartais, kartą per metus atvažiuoja darbininkai, kosmetiškai užtaiso kelias duobes, bet netrukus greta atsiveria nauji plyšiai ir duobės, nes danga yra visiškai nusidėvėjusi, suardyta. Taip remontuojant pinigai išmetami į balą, o problema išlieka. Net baisu pagalvoti, kokia yra bendra tilto konstrukcijų būklė. Kiek dar turėsime kentėti, niekas neatsako“, – guodžiasi seniūnė.
Tilto remonto prašantys Jonavos rajono gyventojai yra priversti klaidžioti biurokratijos labirintuose, nežinodami, ar tiltas nenugrius anksčiau negu valdžia priims sprendimą. „Šiuo metu skelbiama, kad tilto rekonstrukcijos projektas yra padarytas. Dar yra numatyta atlikti projekto ekspertizę, o vėliau turėtų būti paskelbtas viešojo pirkimo konkursas. O kada tiltas bus uždarytas ir atliekamas kapitalinis remontas, neaišku“, – sako L. Nekrošienė.
Procedūros vėluoja – pinigai lieka nepanaudoti
Kelininkus vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ Rimvydas Gradauskas supranta Upninkų gyventojų bėdas, tačiau paguosti negali. Ekspertas sako, kad tinkamos periodinės priežiūros trūksta ir tiltams, ir keliams.
Anot R. Gradausko, Susisiekimo ministerija aktyviai braižo reformų schemas, tačiau juose dažnai nebelieka esmės – rūpestis kelių ir tiltų būkle bei jos gerinimu, be to, kelininkai pastebi, kad užsakovai vėluoja skelbti viešuosius pirkimus ir konkursus, projektavimo darbai atliekami pavasarį ir vasarą, o kelių ir tiltų statyba nusikelia į rudenį ir žiemą, kai sąlygos atlikti darbus kokybiškai yra sudėtingos.
„Keliai ir tiltai trupa ir dyla, o valstybės institucijos nesugeba panaudoti visų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) pinigų, kad pagerintų žmonių gyvenimo kokybę“, – konstatuoja R. Gradauskas.
Specialistas atkreipia dėmesį į tyrimus, kurie rodo, kad pastarąjį dešimtmetį tiek magistralinių, tiek krašto kelių būklė šalyje prastėja – geros kokybės kelių lieka vis mažiau, o blogos kokybės ruožų skaičius auga.
Ekspertai: gera priežiūra – svarbiau negu naujos statybos
Lietuvos kelių, tiltų ir viadukų tinklą sudaro daugiau negu 21,3 tūkst. kilometrų. Valstybiniuose keliuose yra daugiau negu 1,5 tūkst. tiltų. Ir keliams, ir tiltams periodinė priežiūra yra būtina. Be priežiūros palikti tiltai ima aižėti, praranda patvarumą, o neremontuojamuose keliuose atsiveria duobės, įdumba gilios provėžos.
V. Puodžiukas sako, kad Lietuvos keliams ir tiltams tenka atlaikyti vis didesnes apkrovas ir transporto srautus. „Kelias Vilnius-Kaunas buvo baigtas tiesti prieš 50 metų. Tuo metu pats sunkiausias automobilis tikriausiai svėrė apie 12 tonų. Dabar šiuo keliu gausiai juda automobiliai, kurių svoris siekia 46 tonas. Svarbiausių kelių apkrovos Lietuvoje išaugo dešimtis kartų, tačiau reikiamų kelių konstrukcijų niekas nepagerino“, – pabrėžia specialistas. Todėl vienintelė išeitis, pasak VGTU Kelių katedros vedėjo V. Puodžiuko, profesionali ir laiku atliekama kelių priežiūra.
Kalbėdamas apie tiltus, jis pastebi, kad sovietiniais laikais statyti didieji tiltai buvo pritaikyti sunkiosios karinės technikos ir krovinių judėjimui, todėl suprojektuoti taip, kad atlaikytų itin dideles apkrovas. Vis dėlto ilgainiui atsivėrė sovietinių tiltų trūkumai: prasta hidroizoliacija ir deformacinių pjūvių konstrukcijos. „Dabar važiuodami tiltais pastebime suirusio asfalto plotus – temperatūrų svyravimai, vanduo, saulė ir transportas yra kasdien tiltui tenkantys išbandymai. Tinkamai juos atlaikyti tiltas gali tada, kai yra prižiūrimas: atstatoma tilto hidroizoliacija, laiku pakeičiama danga, suremontuojami vandens nuleidimo šulinėliai“, – dėsto V. Puodžiukas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dėl nelygumų, duobių ir deformacinių pjūvių tilto apkrova gali išaugti net 50 procentų, todėl periodinė tiltų priežiūra turėtų būti absoliučiai pirmaeilis dalykas.
V. Puodžiukas prisimena vieno kolegos iš Švedijos mintį: „Jeigu turime pinigų, pirmiausia prižiūrime dangą. O jeigu po šių darbų lieka lėšų, tada imamės statybų“.
Anot pašnekovo, nesugebant tinkamai prižiūrėti turimo turto, neverta planuoti naujų objektų statybų, nes nemokėsime užtikrinti statinių ilgaamžiškumo. „Kelias ar tiltas yra tarsi stogas. Įsivaizduokite, stoge atsirado plyšių. Jeigu neremontuojame, per 10 metų ne tik stogas, bet ir vidus virsta trūnėsiais“, – paaiškina V. Puodžiukas.
Jis įsitikinęs, kad profesionali, laiku atliekama kelių ir tiltų priežiūra yra mažiausiai kainuojantis ir efektyviausias valstybės sprendimas.
Užsakymo nr.: PT_78781977