Netinkamam elgesiui su gyvūnais neabejinga ir dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Žinoma atlikėja penktadienį dalyvavo savo bičiulės vestuvėse Vilniaus Santuokų rūmuose ir šalia jų išvydo jai širdį suspaudusį vaizdą – ant saulės paliktus ir narve uždarytus balandžius.

Savo socialiniame tinkle Justė piktinosi ne tik liūdesį keliančia paukščių išvaizda – jie atrodė „pusiau išdvėsę“, bet ir tai, kad šie gyvūnai yra dažnai naudojami vestuvėse kaip „atsilikėlių žmonių pramoga“. Tokią jaunavedžių veiklą tuoktuvių dieną Jazzu pavadino gyvūnų kankinimu.

Justė Arlauskaitė-Jazzu: jie buvo pridvėsę

DELFI susisiekus su dainininke, ji sutiko papasakoti plačiau apie penktadienio popietę įvykusią situaciją.

„Ėjau į drauges vestuves ir pamačiau ant žemės padėtą narvelį su trimis balandžiais. Mano nuomone, jie buvo pridvėsę. Juk mes nelaikome šunų automobiliuose uždarytais langais ar ant saulės kaitros, tad taip pat nereikėtų elgtis ir su kitais gyvūnais. Jei jau kovojame už visų teises, manau tai galioja ir balandžiams“, – sakė ji.

„Nenorėjau kelti per daug šurmulio per draugės vestuves, bet po ceremonijos, kuomet visi sveikino jaunavedžius, aš priėjau prie tų balandžių šeimininko. Paklausiau, ar tai jo balandžiai, jis atsakė, kad taip. Tada aš jo paklausiau, kodėl jis sėdi pavėsyje, o paukščiai – ant saulės. Jis suprunkštė ir pasakė, kad aš nieko nesuprantu, pasakojo, jog jis balandžius augina jau 40 metų ir, kad jiems reikalingas vitaminas D, kuris yra gaunamas iš saulės. Bandžiau jį įkalbėti nunešti juos į pavėsį, tačiau nesėkmingai“, – pasakojo Jazzu.

Justė pabrėžia, kad jai širdį skauda ne tik dėl varganai atrodžiusių balandžių.

„Pirmas dalykas yra tas, kad paukščiai yra kankinami, o antras – tas senukas. Jis galbūt net neįsivaizduoja, kad galima ir kitais būdais užsidirbti pinigų, nes jis visą gyvenimą tai darė ir tiesiog nespėjo kartu su progresuojančiu pasauliu. Viskas atrodė labai varganai, dėl to man suskaudo širdį, juk gal tai yra paskutinė jo viltis užsidirbti...“ – ši mintis Justei ramybės neduoda iki šiol.

Kalbėdama apie šį įvykį dainininkė ne kartą kartojo, kad ji nesiekia kraštutinumų, atlikėja paprasčiausiai nori, jog žmonių ir gyvūnų draugystė atitiktų normas.

„Neįsivaizduoju, kokie žmonės gali norėti savo vestuvių dieną pradėti mirtimi. Juk tie balandžiai yra perkaitę ir kuomet jie išskrenda – jau aiškus jų likimas. Aš tikrai nesu išprotėjus dėl gyvūnų teisių, tačiau tikiu, kad yra humaniškų būdų, kaip auginti ir paukštį, ir šunį, ir meškutę. Manau, kad kiekvienas gyvūnas žmogui gali tapti puikiu draugu, tačiau viskas turi atitikti normas, įstatymus. Jeigu jau augini gyvūną, nesuteik jam skausmo – toks mano požiūris“, – DELFI sakė pašnekovė.

Vestuvių planuotoja: nebedarykite to, tai – atgyvena

Viena populiariausių vestuvių planuotojų Laura Vagonė DELFI patikino, kad ir ji atkreipė dėmesį į J. Arlauskaitės-Jazzu įrašą. Anot renginių organizatorės, ši šventinė pramoga jau gana seniai yra tapusi atgyvena.

„Kiek man pačiai tenka pastebėti tuos balandžius, esančius narveliuose prie bažnyčių ar santuokų rūmų, žmonės vis dar užsakinėja, tačiau jei manęs klientas paklaustų, ar tai yra vis dar madinga, mano atsakymas būtų – ne. Tai yra lygiai tokia pat atgyvena kaip ir limuzinai, suknelės su lankais, netikri ir blizgūs audiniai, saldainiai su jaunavedžių nuotraukomis ir visa kita. Tai atgyvena. Aš jau nekalbu apie pačių gyvūnų savijautą. Meilės šventėje nevertėtų į juos investuoti pinigų. Jau seniai turėjau balandžių užklausą, tiesą sakant, net nežinau, kiek jie dabar kainuoja, manyčiau apie 40-80 eurų, tačiau šiuos pinigus siūlyčiau išleisti kitur. Geriau jau skanesnė vakarienė svečiams, nei šis gyvūnų kankinimas. Juk ką jie jums simbolizuos? Taiką šeimoje? Tikiu, kad ją galima įprasminti kitais būdais“, – DELFI sakė L. Vagonė.

Vestuvių planuotoja pridūrė, kad net jei jos klientas savo šventėje norėtų šių gyvūnų šou, ji pasistengtų nuo šios minties jį atkalbėti.

„Vienareikšmiškai stengčiausi atkalbėti. Tikiu, kad klientai nespėja su besikeičiančia rinka ir jie tų visų vestuvinių naujovių neseka, tad mano, kaip vestuvių planuotojos, vaidmuo ir yra patarti, kas šventėje bus skoninga, o kas ne. Balandžiai tikrai yra atgyvena. Žmonės, kurie skaitysite šį straipsnį, tikrai nebedarykite to“, – šyptelėjo pašnekovė.

Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė: saulė nėra gerai jokiam gyvūnui

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovei Brigitai Kymantaitei balandžių naudojimas vestuvėse ar kitose šventėse taip pat nekelia jokios simpatijos.

„Jeigu tie gyvūnai buvo ant saulės tokią karštą dieną, tai čia jau vienareikšmiškai nėra gerai. Tai nėra gerai jokiam gyvūnui. Savininkas neturėtų juoktis tokioje situacijoje, o išgirsti, ką žmogus jam bando patarti. Šioje situacijoje yra akivaizdu, kad gyvūnai yra išnaudojami, tačiau jais nėra rūpinamasi“, – sakė B. Kymantaitė.

„Bendri gyvūnų apsaugos įstatymai sako, kad gyvūnui neturi kilti jokių neigiamų pasekmių – nei streso, nei tai, kas būtų susiję su jo sveikatos būkle. Natūralu, kad esant tokiam karščiui, paukščiai negali būti laikomi ant saulės. Tai yra pažeidimas. Tokiu atveju reikia kviesti valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, kuri atvažiavusi ir ištirtų esamą situaciją“, – pridūrė organizacijos vadovė.

Jei jau savo vestuvių šventės neįsivaizduojate be baltų balandžių, gyvūnų teisių gynėja pataria rinktis specialią jų rūšį.

„Mes visą laiką sakome žmonėms, jeigu jūs norite šios pramogos, rinkitės sportinius baltuosius balandžius. Reikia kreiptis į specialistą tam, kad jie grįžtų namo. Dažnai jaunavedžiai susigundo pigesniais variantais ir eina lengvesniu keliu – galbūt pas tokį žmogų, apie kurį kalbame ir šioje situacijoje. Jei balandžiai nėra sportiniai, jie negrįžta. Tu juos paleidi, o jie geriausiu atveju kažkur nutūpia“, – sako pašnekovė.

Naudoti sportinius balandžius šventėse, kaip sako B. Kymantaitė, yra legalu, tačiau ji pažymi, kad saugoti, rūpintis jais vis tiek yra būtina. Kol kas balandžių priežiūra yra įrašyta bendrose gyvūnų apsaugos nuostatose, tačiau šią, kaip ir kitas gyvūnų rūšis, yra stengiamasi išskirti ir detalizuoti plačiau tam, kad būtų užtikrinta maksimali jų apsauga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (273)