aA
Penktadienį Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Galminas apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo teismas vienam iš organizuotos grupės narių, prokuroro nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, skelbia prokuratūros.lt.
Nerijus Antanavičius teisme
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Dviems kaltinamiesiems D. P. ir S. P., kurie bylos duomenimis atliko vykdytojų vaidmenį, Klaipėdos apylinkės teismas liepos 20 dieną skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant 2 metams. Trečiajam kaltinamajam, A. J. V. bylos duomenimis, atlikusiam organizatoriaus vaidmenį, teismas skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Tačiau ketvirtojo kaltinamojo N. A., kuris bylos duomenimis taip pat buvo prisiėmęs organizatoriaus vaidmenį, teismas pasigailėjo ir realios laisvės atėmimo bausmės jam neskyrė.

Nuteistajam skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas 3 metams.

Klaipėdos apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamojo N. A. atžvilgiu teismas skyrė nepagrįstą bausmę, pritaikydamas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, kuriuo kaltinamajam bausmės vykdymą atidėjo.

Prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog N. A. ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius nusižengimus, jų skaičių, pobūdį, parodantį įstatymų nepaisymą bei ignoravimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę N. A., turėjo atsižvelgti ir į tai, kad vyras 2016 metų spalį Vilniaus miesto apylinkės teismo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau nepraėjus nė metams, N. A. ir vėl pakliuvo į teisėsaugos akiratį, tad šių metų kovą Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, N. A. buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Jam skirta 753 eurų bauda, sumokant ją per du mėnesius. Kadangi šios bausmės jis tinkamai neįvykdė, šių metų liepą Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamąjį įsakymą perdavė vykdyti antstoliui.

Prokuroro skunde taip pat teigiama, kad jam paskirtų ir kitų baudų N. A. nemoka nuo 2014 metų birželio 6 dienos.

Prokuroras apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo, liepos 20 dieną priimtą nuosprendžio dalį dėl kaltinamajam N. A. pritaikyto Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių ir skirti jam realią 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

„Tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, mano nuomone, bus pasiekta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis. Tokio pobūdžio bausmė, neleis formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų “, – teigė prokuroras S. Galminas.

Primename, kad 2017 m. balandį pradėto ir gruodį baigto ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma pagrįstai leido manyti, kad pasiskirstę vaidmenimis keturi kaltinamieji visų pirma, įsigijo veikiančios įmonės akcijas, o vėliau perėmė buhalterinius dokumentus ir elektroninį kortelių skaitytuvą, nors žinojo, kad jokios realios veiklos, susijusios su įmone, nevykdys.

Vyrai, pasinaudoję elektroninių kortelių skaitytuvu, siekė užvaldyti beveik 200 tūkstančių eurų, priklausančių vienam iš Lietuvoje veikiančių bankų. Organizuota grupė, sukūrusi nusikaltimo mechanizmą, bankui įtikinti, naudojo fiktyvias sutartis su išgalvotais užsakovais bei neteisėtai įgytus užsienio piliečiams išduotų mokėjimo kortelių duomenis, per savaitę siekė pralobti. Suklaidinusi banką, grupuotė į įmonės sąskaitą gavo kiek daugiau nei 8 tūkstančius eurų, kuriuos įtariamieji išgrynino dar tą pačią dieną.

Bylos duomenimis, banko darbuotojams kilus abejonių dėl operacijų teisėtumo, įmonės sąskaitos buvo užblokuotos ir planas tokiu veiklos mechanizmu įgyti dar beveik 190 tūkstančių eurų buvo sustabdytas. Tokį patį planą, tik su kitu banku organizuota grupė bandė įgyvendinti dar kartą, 2017 metų balandį. Suklaidinusi banką, grupuotė į įmonės sąskaitą gavo beveik 5 tūkstančius eurų, nors iš viso siekė įgyti beveik 38 tūkstančius eurų.

Kaltinamieji buvo teisiami dėl neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo, veikiant organizuotoje grupėje ir už tai, kad apgaule siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą.

Klaipėdos apygardos teismui apeliacinis skundas pateiktas liepos 27 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.