Anot V. Grušo, tai, kad jungtis bus atjungta ir kasimo darbai prasidės rugpjūčio 16 dieną, o baigsis spalio 28 dieną, o ne liepos paskutinę dieną, kaip buvo preliminariai numatyta praeitų metų rugpjūtį, - sunku vadinti vėlavimu.
„Nevadinčiau to vėlavimu, nes ta informacija, kuri buvo pateikta praeitų metų rugpjūtį, buvo tik preliminari. Kodėl (truko, - ELTA) ilgiau, tai tų smulkių priežasčių gali būti įvairių: tos movos yra unikalios ir tobulinant jų dizainą sunku prognozuoti kūrybinį procesą.
Buvo parengtas dizainas, movų bandymo metu kelios dienos užsitęsė dėl pačios bandymo įrangos smulkių gedimų. Darbai buvo sustoję, teko pratęsti ir dabar tas patvirtinimas ir detalus planavimas, dar atsižvelgiant į padidintą gaisro pavojų, pareikalavo keleto dienų“, - trečiadienį žurnalistams sakė V. Grušas.
Pasak V. Grušo, įvertinant tai, kad dalis movų jau yra pakeistos dėl buvusių gedimų, Lietuvos pusėje prireiks pakeisti 22 movas, o Švedijoje - 98.
V. Grušo teigimu, ruošiantis remonto darbams buvo tobulinamas movų dizainas, atliktas testavimas, pasirengta keitimo darbams. Movų bandymai, anot V. Grušo, pavyko.
„Bandymai pavyko, buvo bandomos 4 naujo dizaino movos ir visos bandymus praėjo, po to buvo pabandymui perpjautos, atidarytos, atlikti tyrimai“, - kalbėjo V. Grušas. Jo teigimu, movas keis Danijos kabelių gamintoja NKT.
Galimą elektros kainų padidėjimą, kurį galėtų lemti „NordBalt“ atjungimas, anot V. Grušo, vertinti sunku.
„Jei kažkiek atjungus padidėtų kaina, tai ne „NordBalt“ visą kainos padidėjimą sukelia. Tų faktorių yra daug“, - sakė V. Grušas.
„NordBalt“ jungtimi iš Švedijos į Lietuvą tiekiama pigi skandinaviška elektra. Anksčiau buvo preliminariai numatyta, kad „NordBalt“ remontas prasidės nuo liepos 30 ir baigsis spalio 9 dieną.
