Užsieniečiai, visų pirma portugalai (kaip tauta), tikrai tokio lietuvių posakio nesuprastų, o užsienio lietuviai? Manau, – taip, ir tam yra viena svari priežastis.
Įdomu tai, kad rinkdami tautos išrinktuosius į LR Seimą daugelis, bet tikrai ne Vilniaus Naujamiesčio rinkiminės apygardoje gyventojai, nežino, kad visi užsienyje gyvenančių ir balsą turinčių lietuvių balsai priskaičiuojami šiai apygardai. Šioje apygardoje veikia speciali apylinkė, kuri įvardinta bendru pavadinimu Balsavimas LR diplomatinėse atstovybėse. Joje kaskart suskaičiuojama maždaug 50 proc. balsų iš visų kitų šiai apygardai priklausančių apylinkių (Gedimino, Pamėnkalnio, Taurakalnio, S. Konarskio, Mindaugo, Vytenio, Žemaitės ir Algirdo g.) ir tiek pat iš balsavusių vienmandatinėje apylinkėje jau minėtu pavadinimu Balsavimas LR diplomatinėse atstovybėse.
Jei Lietuvos Seimą rinktų tik išeiviai, jo sudėtis galėtų būti visai kitokia, nei balsuotų visi kiti toje apygardoje balso teisę turintys vilniečiai. Ir tai – natūralu, nes vienmandatė apygarda yra skirta deleguoti Seimo narį nuo konkrečios vietovės, turinčios savo situaciją ir problemas, kurias išrinktasis turėtų atstovauti ir ginti įstatymus leidžiančioje institucijoje. Aišku, kiek jis atstovauja tą vietovę – čia jau kitas klausimas, reikalaujantis atskiro situacijos aprašymo, bet šiandien taip yra.
Manau, vilniečių ir pasaulio lietuvių interesai – skiriasi, tad kodėl jie yra kergiami toje pat apygardoje? Kodėl Naujamiesčio deleguotas asmuo į Seimą turi atstovauti ir vilniečių, ir pasaulio lietuvių interesus, juk jie – nėra panašūs? Analizuojant šią situaciją giliau, politinės kampanijos aspektu, galima teigti, kad jei asmuo yra gerai žinomas užsienyje (buvo ambasadoriumi ar dirbo kokį su šia, ar panašia veikla susijusį darbą) jis jau turi 50 proc. galimybę būti išrinktas Naujamiesčio atstovu į LR Seimą arba atvirkščiai. Tokiam atstovui su likusiais šios apygardos vilniečiais arba atvirkšiai su tais pačiais Pasaulio lietuviais – nėra ko daug skaitytis. Aritmetika juk čia – paprasta.
Summa summarum. Jei jau prieš paskutinius Seimo rinkimus koregavome apygardų ir apylinkių ribas, atsižvelgiant į gyventojų vidaus migraciją, tai kodėl gi nepakoregavus šių apylinkių ir apygardų dar kartą? Siūlau panaikinti kokią vieną šiuo metu esamą apygardą, perskirstant apylinkes tarp apygardų pagal bendrą logiką (atstovaujamą vietovę) bei įsteigti naują „Pasaulio lietuvių apygardą“, kurios apylinkės būtų kiekviena ambasada. Tokioje, „virtualioje“ vienmandatinėje apygardoje išrinktas Seimo narys ir atstovaus Pasaulio lietuvius, dirbs su jais, o vilniečių reikalus – palikime vilniečiams.
Jei sakysime, kad per mažai rinkėjų būtų tokioje naujoje apygardoje, prisiminkime faktą apie paskutiniąją valstybės dieną – Mindaugines, kada buvo skelbiama, kad: giedojant giesmę mūsų turėtų būti 4 mln., t.y. beveik dvigubai tiek, kiek gyventojų yra dabartinėje Lietuvoje. Tokį emigracijos dydį fiksuoja ir mūsų sociologai – demografai. Tad, manau, piliečių turėtų pakakti tokiai „Pasaulio lietuvių apygardai“ sudaryti, o ir atstovauti būtų ką.
Taigi, darykime pokyčius, būkime modernūs, nuoseklūs ir logiški vystydami demokratinį atstovavimą ir raskime galimybę 71 vienmandatėse apygardose sudaryti sąlygas bent vienai jų rinkti „virtualų“ atstovą į Seimą su tikslu atstovauti Pasaulio lietuvius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.