Būtent po šios dramatiškos nelaimės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ nariai susirinko į neeilinį pasitarimą, kuriame ėmėsi svarstyti, ką ir kaip reiktų keisti patikros procese, siekiant užkirsti kelią bet kokiems incidentams. Skirtingų TA centrų vadovai minėjo iš esmės tas pačias problemas, nulemtas žmogiškojo faktoriaus bei šiuo metu naudojamos diagnostinės įrangos, bei siūlė panašius sprendimus.
„Darbų saugos taisyklės ir dabar yra visiškai aiškios, todėl jei visi – tiek kontrolieriai, tiek vairuotojai – jų laikytųsi, iš tiesų niekada nekiltų jokių bėdų. Tačiau akivaizdu, kad kai kurie mūsų darbuotojai, metų metais kasdien tikrinantys dešimtis automobilių, praranda budrumą ir liaujasi mašinas laikyti padidinto pavojaus šaltiniais. Tai tampa ypač didele problema, kai automobilio vairuotojas negali pasigirti gerais automobilio valdymo įgūdžiais ir atvykęs į techninę apžiūrą dar pradeda ir stresuoti. Skuodo TAS mes pamatėme tragiškiausią įmanomą tokio aplinkybių derinio – dėl ilgametės darbo rutinos nebesisaugančio kontrolieriaus bei prasto vairuotojo susitikimo atomazgą“, – analizuodamas nelaimės priežastis teigė „Telšių TAC“ direktorius Arvydas Plienius.
Susirinkimo metu techninės apžiūros įmonių vadovai pripažino, kad nerimą keliančių nesusipratimų yra pasitaikę beveik visose TA stotyse, tačiau lig šiol visi jie baigdavosi nedideliu išgąsčiu dėl netikėtai pajudėjusio, vartus aplamdžiusio ar į važiuoklės apžiūrai skirtą duobę ratu įsmukusio automobilio.
Ką daryti, kad panašios „uždelsto veikimo bombos“ niekada nedetonuotų? Dažniausiai girdimi siūlymai – neleisti apžiūroje dalyvauti automobilio savininkui ar valdytojui. Taip būtų eliminuotas bene didžiausio pavojaus šaltinis, o drauge kontrolieriai išvengtų tokių dalykų kaip siūlymai „susitarti“ ir nepastebėti akivaizdžių trūkumų, negirdėtų klientų sakomų (ne visuomet malonių) epitetų, manipuliacijų garsiais pavadinimais, pavardėmis, pareigomis, o kai kuriais atvejais netgi mosikavimo kumščiais, grasinimų susidoroti, apskųsti ir t. t.
Tačiau šiuo metu galiojančiuose norminiuose dokumentuose (konkrečiai – „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše“) labai aiškiai užfiksuota, kad „valdytojas turi teisę stebėti privalomosios apžiūros atlikimą“. Šia teise naudojasi ko gero 99 proc. automobilių savininkų, nes tam tikrai daliai jų nuoširdžiai rūpi, kokias problemas pastebės kontrolierius ir ką reikės remontuoti. Dalis stoviniuoja greta, nes klientų laukimo salių – patalpų daugelyje TA stočių tiesiog nėra.
Be to, dažni atvejai kai saugumo sumetimais automobiliuose įrengiami įvairūs „slapukai“, todėl ir užvesti variklį galima tik su savininko pagalba, o tai padaryti apžiūros metu tenka ne kartą ir ne du. Patikrinti visų sunkvežimių sistemų be vairuotojo pagalbos apskritai nėra įmanoma.
„Reikia įvertinti ir tai, kad kai kurie žmonės automobilį laiko kone šeimos nariu, todėl kontrolieriaus „landžiojimas“ ieškant gesintuvo, vaistinėlės ar bandymas prisikasti prie bagažinėje esančio dujų baliono, vertinamas kaip intervencija į asmeninę šventovę. Jei apžiūros metu nutrūksta kokia nors žarnelė ar vamzdelis, jei dėl turbinos susidėvėjimo prasideda vadinamasis dyzelinio variklio „užsigazavimas“ – o tai tikrai nėra retenybė, tai bene vienintelis būdas išvengti konflikto yra automobilio savininko buvimas greta. T. y. kai jis savo akimis mato, kaip kas daroma patikros metu, ir suvokia, jog ant stabdžių stendo nutrūkusi žarnelė išgelbėjo nuo didelės bėdos gatvėje, apsaugo nuo kaltinimų lavinos kontrolierių“, – samprotauja A. Plienius.
Kitaip tariant, transporto priemonės valdytojas ir toliau būtų greta automobilio TA procedūros metu, tačiau palikti klientams skirtus takus ar zonas, iš kurių jie stebėtų patikrą, galėtų tik kontrolieriui paprašius parodyti vaistinėlę bei gesintuvą, išjungti apsaugos sistemas, sudaryti sąlygas apžiūrėti bagažinėje esantį dujų balioną etc. Visgi tokiu atveju klausimas kaip tai išspręstų su agresyvia automobilių savininkų elgsena ar paprasčiausiu neatidumo susijusias problemas, lieka atviras.
Kitas galimas permainų scenarijus – visiškas kliento atribojimas nuo patikros, kai atvykus į TA stotį iš jo paimami rakteliai, o apžiūrą baigus gražinami drauge su išvada ir detaliai išvardintais trūkumais, jei tik tokių aptinkama. Tačiau tokiu atveju vieno automobilio apžiūrą privalėtų atlikti mažiausiai du kontrolieriai ar bent jau kontrolierius ir kiek mažesnę atsakomybę prisiimantis jo pagalbininkas.
Tačiau abiem atvejais akivaizdu, kad nors patikros sparta ir kontrolierių darbo našumas išaugtų, apžiūros kaštai taip pat šautų į viršų. Kaip juos „užgesinti“, kai dabartiniai privalomosios apžiūros kainos yra ne šiaip mažiausios Europoje, bet net pustrečio karto nusileidžia antroje nuo galo esančioje pigiausioje ES šalyje ir lenkia tik kai kurių klasių automobilių patikrą Baltarusijoje (čia privalomoji apžiūra kainuoja 10-20 eurų priklauso nuo transporto priemonių tipo, degalų rūšies ir pan. dalykų). Iš kokių lėšų investuoti į patikros linijų modernizavimą, ar įrangos, leidžiančios minimizuoti nelaimingų atsitikimų riziką, įsigijimą, pvz.: įrengiant papildomas techninės apžiūros linijas su keltuvais tik lengviesiems automobiliams, o esamas universalias apžiūros linijas su apžiūros duobėmis paliekant tik krovininių transporto priemonių apžiūros atlikimui?
Bendrovės „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ direktorius Vaidotas Vaišvila savo ruožtu pastebėjo, kad dviejų kontrolierių ar kontrolieriaus ir jo pagalbininko darbas prie vieno automobilio saugos požiūriu iš esmės nieko nepakeis, kol vairuotojas pats dalyvaus apžiūroje.
„Daugiau tinkamai paruoštų specialistų incidentų riziką sumažintų, tačiau trikdžių, susijusių su pašalinių žmonių buvimu, jų užduodamais klausimais ar tam tikru spaudimu, kiekis greičiausiai liktų koks buvęs. Galbūt tik automobilių savininkus ir jų palydą – neretai į techninę apžiūrą atvykstama net su mažamečiais vaikais – „ganyti“ būtų lengviau. Kitaip tariant, permainos patikroje neturėtų būti dalinės, bet keičiančios TA procesą iš esmės. Jei įsivelsime į įvairius kompromisus, tai tik išauginsime veiklos kaštus“, – teigė V. Vaišvila.
Tuo metu „Utenos TAC“ vadovas Stasys Masiulis teigė, kad senesnėse patikros linijose, kuriose įrengtos universalios duobės važiuoklės ir pakabos apžiūrai, vairuotojus visiškai eliminuoti iš šio proceso būtų vargu ar įmanoma. Ne tik dėl to, kad kontrolieriui reikėtų pagalbininko, bet ir dėl esamos infrastruktūros – kol kas daug kur nėra net teorinių galimybių įrengti atskirus klientų laukiamuosius.
„Teoriškai apsieiti be automobilių šeimininkų paslaugų atliekant TA įmanoma ir šiandien. Mes jau dabar kategoriškai draudžiame klientams patiems važiuoti per apžiūros duobę (išskyrus sunkvežimius ir autobusus), nes bent porą kartų kontrolierių pakviesti važiuoti iki pakabos tikrinimo stendo per duobę, išsiblaškėliai su savo automobiliais į jas įkrito. Gerai, kad viskas baigėsi sąlyginai laimingai. Tačiau jei vairuotojai tik stebės TA procesą iš šalies, o vienas kontrolierius turės keletą kartų išlipinėti iš apžiūros duobės tam, kad pasuktų vairą į vieną ar kitą pusę, kad porą metrų pajudėtų į priekį, kad įjungtų – išjungtų variklį, ne tik gerokai pailgėtų pati apžiūra, bet kontrolieriui tektų gerokai didesnis fizinis krūvis, o tai tikrai neprisidėtų prie geresnės saugos užtikrinimo“, – svarstė S. Masiulis.
„Transekstos“ susirinkime dalyvavęs LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius savo ruožtu rekomendavo dar kartą itin atidžiai išanalizuoti visus pastaraisiais metais techninės apžiūros centruose įvykusius incidentus ir tik išgryninus jų priežastis priimti sprendimus dėl sisteminių permainų. Patys TA įmonių vadovai patikino, kad būtent tai daro kiekvieną dieną.
