Visiškai kaltę dėl nusikaltimų organizuotoje grupėje pripažįsta tik vykdytojais įvardyti asmenys, tad prokuroras nesiekia jų įkalinti. O štai kelis kartus teistumų išvengusiam N. Antanavičiui šįkart gresia ilgiau nei trejiems metams atsidurti už grotų. Anot prokuroro, tik atėmus laisvę galima sutramdyti piktybiškai įstatymus paminantį vyrą.
Anot prokuroro, apie 30 tūkstančių eurų kainuojantis oficialiai N. Antanavičiaus mamai priklausantis automobilis ir dar nuo 2015 metų nemokamos skolos, vienas po kito daromi pažeidimai, nesiskaitymas su paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, aiškiai parodo vyro požiūrį į įstatymus.
Be to, po sukčiavimo sandorių, anot prokuroro, būtent N. Antanavičiaus kišenėse „nusėdo“ pinigai iš bankų, tačiau jau įkliuvęs jis nė nebandė ieškoti sprendimo, atlyginti žalą ir išsisukti nuo gresiančios griežtos bausmės.
Bendrininkais įvardijami Darius Petrutis ir Simonas Paulauskas tiek tyrimo metu, tiek teisme papasakojo apie sugalvotą ir vykdytą nusikaltimą. Abu anksčiau nebuvo teisti, tačiau būtent jų atvirumas gali padėti įkišti už grotų tiek N. Antanavičių, tiek jau ne kartą teistą ir šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantį A. J. Venslauską.
Trečiadienį S. Paulausko advokatas tikino, kad jo ginamasis vienam nukentėjusių bankų trečią mėnesį perveda po 100 eurų žalos atlyginimui. O prie nusikaltimo, anot advokato, S. Paulauską privedė penkis mėnesius algos nemokėję darbdaviai.
„Laukinių vakarų salūnas“ S. Paulauską suvedė su N. Antanavičiumi. Pastarasis kaltinamas sunkiu nusikaltimu, tačiau advokatė pabrėžė, kad jam nepavyko pasipelnyti tiek, kiek jis bandė.
„N. Antanavičius kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jis gailisi. Pats Nerijus praktiškai padėjo išaiškinti nusikaltimus ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus. Nėra objektyvių duomenų, kad jis su A. J. Venslausku vadovavo nusikalstamai grupuotei. Nėra aišku, ar N. Antanavičius pasiūlė praturtėti A. J. Venslauskui, ar A. J. Venslauskas N. Antanavičiui“, – sakė N. Antanavičiui atstovaujanti advokatė.
Anot advokatės, pagal N. Antanavičiaus sako, kad jis buvęs vykdytojas, o visą nusikaltimą organizavęs A. J. Venslauskas. O tai pastarojo advokatas, kad prokuroro pasiūlyta penkerių metų bausmė jo klientui yra visiškai nepagrįsta.
„Mano ginamasis žinojo tiek, kad N. Antanavičius sukūrė „vaiberyje“ draugų grupę, norėdamas parduoti priekabas“, – tikino A. J. Venslausko advokatasi ir pabrėžė, kad vyras nedalyvavo nė viename sandoryje, o štai N. Antanavičius turėjęs tikslą apkalbėti A. J. Venslauską.
„Sukčiavimas padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (…), nusikaltimas įvykdytas tiesiogine tyčia“, – paaiškino savo siekį uždaryti už grotų N. Antanavičių ir A. J. Venslauską.
Ilgiausia – penkerių metų laisvės atėmimo bausmė šioje byloje gresia A. J. Venslauskui (prokuroras prašė subendrinti su kitomis bylomis ir paskirti galutinę šešerių metų bausmę). Vyras drebančiu balsu tikino, kad jis apie aferą sužinojo tik po to, kai buvo sulaikytas, gerokai po įvykdyto nusikalstimo.
„Net paprašęs bankui surašyti prašymą, net ne surašyti, pakoreguoti jau jo surašytą, N. Antanavičius sakė, kad jis iš užsieniečių perka priekabas, bet bankas yra užblokavęs jo sąskaitas“, – sakė A. J. Venslauskui.
Vyras neslėpė sarkazmo, kad jei jau jis organizatorius, tuomet bent jau „ant ledų“ galėjo gauti pinigų, tačiau tų laimingųjų tarpe, kurie dalijosi apgaule iš banko gautis pinigus, jo nėra.
Keturi vyrai kaltinami iš bankų sumanę išsiurbti nemenkas sumas, kurios turėjo užtikrinti sotų gyvenimą. Jie susidomėjo Šiauliuose parduodama pervežimų bendrove. Klaipėdos miesto apylinkės teisme anksčiau liudijęs įmonę pardavęs vyras neslėpė, kad įdėjęs skelbimą sulaukė gana keisto skambučio, tačiau per daug nesigilino. Skambinęs asmuo patikino, kad nori pirkti įmonę, tačiau pareikalavo, kad ją parduodantys žmonės būtinai nupirktų banko kortelių skaitytuvą. Įvykdę reikalavimą žmonės pardavė įmonę.
Vos gavę čekių knygelę, kaltinamieji tą pačią dieną paėmė 8 tūkstančius eurų. Tyrimo metu trys iš keturių kaltinamųjų pripažino kaltę, tačiau nutylėjo apie kitas veikas.
Siūlo galą apčiuopę pareigūnai nustatė, kad 8 tūkstančiai eurų buvo tik pradžia. Kaltinamųjų sulaukė ir „Swedbank“ darbuotojai. Praėjusių metų balandžio mėnesį buvo bandoma išgryninti kur kas didesnę pinigų sumą. Į įmonės sąskaitą įplaukė beveik 5 tūkstančiai eurų.
Bylos duomenimis, vyrai siekė įgyti beveik 38 tūkstančius eurų. Keturi kaltinamieji labai gerai buvo apgalvoję planą, kaip praturtėti ir nekelti įtarimų. Neteisėtu elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimu kaltinami vyrai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir suplanavę naudotis tik užsienio gyventojų sąskaitomis. Įsigiję veikiančios įmonės akcijas ir perėmę buhalterinius dokumentus bei elektroninį kortelių skaitytuvą, bylos duomenimis, jie siekė užvaldyti beveik 200 tūkstančių eurų.
