Kaip nurodoma tyrime, kas ketvirtas (24 proc.) lietuvis respondentas teigė išleidžiantis 50-100 eurų. Lygiai tokia pati dalis (24 proc.) nurodė išleidžiantys 100-200 eurų, o 13 proc. tvirtino išleidžiantys po 200-500 eurų. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje 200-500 eurų sumas apsipirkinėdami išleido tik 4 proc. apklaustųjų.
Pasak tyrimui vadovavusio instituto „Regioplan” atstovo Jerzio Straatmeijerio, tokią situaciją lemia Lietuvos kaimynių mokestinė politika.
„Lenkijoje dėl mažesnių akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio daugelio prekių kainos žemesnės, Latvijoje - mažesnis akcizo mokestis alkoholiui. Duomenys leidžia teigti, kad tarp Baltijos šalių ši valstybė išlaiko bene parankiausią poziciją - mažesni akcizai čia pritraukia pirkėjus iš Estijos bei Lietuvos”, - pranešime cituojamas J. Straatmeijeris.
Tyrimas taip pat parodė, kad, prieš apsispręsdami pirkti užsienyje, Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina maisto produktų (68 proc.) namų apyvokos prekių (54 proc.) bei alkoholinių gėrimų (alaus - 27 proc., kitų alkoholinių gėrimų - 28 proc.) kainas.
Latviams taip pat aktualiausios maisto (51 proc.) ir namų apyvokų prekių (42 proc.) kainos, tačiau nei alaus, nei kitų alkoholinių gėrimų kainos jų netraukia apsipirkti užsienyje. Tuo metu Estijoje situacija priešinga - pagrindinis estų kelionių į užsienį tikslas - pigesnis alus (51 proc.) ir kiti alkoholiniai gėrimai (53 proc.).
Pasak profesinių paslaugų bendrovės „EY” darbo grupės vadovės Indrės Zakalskytės, lietuvių prekių krepšelis gerokai įvairesnis - jis apima visas pagrindines kategorijas, tuo tarpu estai iš esmės koncentruojasi vienoje prekių grupėje.
„Estijos atveju matome, kad pagrindinis pasienio prekybos variklis - alkoholio akcizas, kuris gerokai aukštesnis nei Latvijoje. Taigi, užtenka vien ženklesnio kainų skirtumo, kad gyventojai pradėtų pinigus leisti kitoje valstybėje. Dėl išsipūtusio lietuvių pirkinių krepšelio galima rasti visą kompleksą priežasčių, mat kaimyninėje Lenkijoje žemesnis daugelio prekių kainų lygis“, - cituojama I. Zakalskytė.
Respondentai visose Baltijos valstybėse dažniausiai teigė, kad planuodami apsipirkimą pasienyje jie atsižvelgia į išlaidas degalams: Lietuvoje - į tai atsižvelgia 48 proc., Latvijoje - 36 proc., Estijoje - 67 proc. apklaustųjų. Tiesa, antrasis prioritetas estams ir latviams yra kelionės trukmė (po 35 proc.), o Lietuvos gyventojams - valiutos keitimo kursas (36 proc.), trečiasis - PVM dydis (30 proc.), kuris nesmarkiai aplenkė akcizo dydį (25 proc.). Pastarasis rodiklis Latvijoje ir Estijoje buvo trečiasis prioritetas.
„Tarp estų ir latvių pasitaikė daugiau tokių, kurie vadovaujasi posakiu „laikas - pinigai”. Jie įvertina, ar verta gaišti laiką dėl pirkinių. Lietuviai apsipirkimui Lenkijoje ar Latvijoje dažnai skiria po visą savaitgalio dieną, tad juos galima pavadinti tikrais kainų ekspertais. Jie atsižvelgia ne tik į mokesčius, tačiau ir į valiutų svyravimus”, - teigia J. Straatmeijeris.
Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ įvykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 metų gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų - po maždaug tūkstantį iš kiekvienos valstybės.
