Lemiamą pasaulio čempionato atrankos etapą lietuviai pradėjo namuose 28:27 pranokdami favoritais laikomus islandus, bet susikrautas 1 įvarčio pranašumas – pernelyg slidus, jog leistų plačiai šypsotis.
Rinktinės vairininkas Artūras Juškėnas prisipažino savoje teritorijoje tikėjęsis didesnės persvaros, o rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidęs Aidenas Malašinskas tiesiai įvardijo galvojęs apie 3-4 įvarčių skirtumą.
Šeimininkams koją pakišo prastas žaidimas pirmame kėlinyje, ypač puolant. Statiškai antpuolius rengę A. Juškėno auklėtiniai ne kartą vertė teisėjus iš Portugalijos kelti rankas signalizuojant apie taikomą pasyvios atakos taisyklę ir pralaimėjo pirmą mačo pusvalandį rezultatu 10:13.
Po pertraukos Lietuvos rinktinė įmetė 8 įvarčiais daugiau, o gynyba dėl išaugusio tempo pernelyg nenukentėjo.
„Tarsi per vieną vakarą sužaidėme dvejas rungtynes. Pirmame kėlinyje apšilome, antrame jau žaidėme kaip susitarę. Bent jau greitas puolimas pavyko.
Galbūt visos tos kalbos apie šimtmečio progas, ažiotažas taip paveikė, kad iš pradžių buvome susikaustę. Rankinis yra žaidimas, jį reikia žaisti: reikia ir avantiūros, rizikos. Jos atsirado antrame kėlinyje, jos reikės ir Islandijoje. Nemanau, kad galima prieš tokio lygio komandą taip sustumdyti šaškes, sudėlioti tokią taktiką, kad beliktų tik viską atlikti, ir pergalė būtų mūsų. Reikia bėgti, reikia imtis avantiūros, kaip tai šiandien darė M. Dumčius. Privalome žaisti greitai“, – pakartojo A. Juškėnas.
„Gal mes pervertinome islandus. Jei nuo pradžių būtume žaidę greitai, galėjome susikurti didesnį pranašumą. Nesakau, kad bijojome varžovų, bet kelių „laisvų“ įvarčių pritrūko“, – pridūrė 7 kartus pasižymėjęs A. Malašinskas.
Įžaidėjas pripažino, kad minimali pergalė prieš atsakomąsias rungtynes Reikjavike, kurios laukia kitą trečiadienį, reiškia nedaug. Anot jo, išvykoje lietuviai privalės žaisti geriau, jei nori po daugiau nei dviejų dešimtmečių nuvažiuoti į finalinį pasaulio čempionato etapą.
Trenerio nuomone, komanda turi potencialo tokiam kokybiniam šuoliui.
„Galvojau, kad laimėsime daugiau, bet ir toks rezultatas palieka vilčių kautis Islandijoje. Tikiu komanda, tikiu, kad išaugome savo kelnaites, uždavinys išlieka nepakitęs. Vikingai irgi lūžta.
Nemanau, kad mes esame namų komanda, tiesiog varžovai savoje arenoje žaidžia geriau. Bandysime suaugti, subręsti, geriau sužaisti ir išvykoje. Niekas nieko nelaidoja, važiuosime kautis ir galvosime apie pergalę. O juk, galų gale, užtektų ir lygiųjų“, – į priekį žvelgė A. Juškėnas.
Tuo metu Islandijos rinktinės treneris Gudmunduras Gudmundssonas, DELFI paklaustas, ar būtų priėmęs tokį rezultatą prieš rungtynes Vilniuje, vengė tiesaus atsakymo.
„Mačiau, kaip sunkiai čia sekėsi žaisti ir prancūzams, ir norvegams. Žinojome, kaip gerai namuose žaidžia lietuviai, buvome tam pasiruošę. Tik po pertraukos praradome per daug kamuolių, praleidome 7-8 įvarčius po kontratakų, buvo ir pašalinimų. Nesame patenkinti, kad pralaimėjome, bet dar liko rungtynės namuose. Mano nuomone, jose galime daug ką padaryti geriau“, – revanšui Reikjavike ruošėsi 2008-ųjų olimpinis vicečempionas ir 2016-ųjų čempionas.
Beje, G. Gudmundssonui šiemet sugrįžus prie savo tėvynės nacionalinės komandos vairo, islandai vis dar lieka be pergalių.
Planetos pirmenybes kitais metais priims Vokietija ir Danija.
Lietuviai vienintelį kartą pasaulio čempionato finaliniame etape dalyvavo 1997 metais, kai pasidalino 9-16 vietas. Po metų rinktinė taip pat debiutavo Europos pirmenybėse.
Islandija pastaraisiais metais neblizga elitiniuose čempionatuose, bet šiame dešimtmetyje dar nepraleido nė vieno. Lygiai prieš 10 metų atokiausio žemyno kampelio rankininkai pasiekė didžiausią savo pergalę – tapo Pekino olimpiniais vicečempionais. Islandiškoje trofėjų lentynoje guli ir 2010-ųjų Europos pirmenybių bronza.
