Taigi, susiviliojau ir aš su vyru grįžti, nes tokia mintis visada krebždėjo, kadangi išvykome tikrai į šulinį nespjovę – tiesiog norėjosi pokyčių, išbandymų, profesinio ir akademinio tobulėjimo svetur.

Vyrui baigus doktorantūrą užsienyje pasitaikė įdomus pasiūlymas – dėstytojauti viename geriausių Lietuvos universitetų. Žinoma, alga buvo ašaros, bet ne dėl pinigų mes gyvename. Nusprendėme, jog su santaupomis, papildoma veikla bei darbu, kurį aš susirasiu, gyventi bus visai įmanoma. Vyras susirašinėjo el. laiškais su fakulteto atstovais apie pusmetį, jie nagrinėjo ir tarėsi dėl dėstomų dalykų, sutarties trukmės, algos ir t. t. Galiausiai patvirtinus paskutines detales fakulteto atstovai džiugiai informavo, jog jis yra oficialiai priimamas į universitetą, o darbo sutartis bus pasirašyta vasaros pabaigoje.

Abu buvome patenkinti šiuo sprendimu, paskleidėme žinią giminėms ir draugams, pradėjome žvalgytis būsto ir darbo man, pamažu atsisveikinome su gyvenimu ir ryšiais užmegztais svetur.

Tačiau tikriausiai čia nerašyčiau, jei viskas ir būtų baigęsi gerai. Po kiek laiko nuo sutarimo ir patvirtinimo vyras nusprendė pasiteirauti kokių dokumentų jam reikės įsidarbinant. Kitą dieną fakulteto atstovai atrašė, jog jų planai pasikeitė ir nebegalės jo įdarbinti. Tiksli priežastis nebuvo įvardinta, atsiprašymo taip pat nebuvo. Liūdna. Aš suprantu, jog darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir teisiškai universitetas nebuvo įsipareigojęs. Tai mūsų kaltė, jog užsisvajojome ir vos skrydžio bilietų neužsisakėme.

Man dabar tiesiog įdomi aplinkinių nuomonė – ar normalu, jog vieno iš geriausių Lietuvos universiteto fakulteto atstovai drąsiai sveikinę vyrą rudenį prisijungsiantį prie jų kolektyvo, rašę, jog „esate oficialiai priimtas į dėstytojo poziciją“ ir teliko pasirašyti darbo sutartį už poros mėnesių, staiga apsisuka ir pakeičia planus? Ar normalu, jog vos tik įvykus tokiam pokyčiui jie neinformavo žmogaus, su kuriuo tarėsi pusę metų ir užtikrino poziciją? Vyrui buvo pranešta apie sutarimo nutraukimą tik po to, kai pats susisiekė su fakultetu.

Žinau, parašai ir antspaudai nebuvo sudėti, tačiau toks neprofesionalumas išmušė iš vėžių. Jeigu fakultetas neturi teisės prižadėti įdarbinimo ar numano, jog situacija gali keistis, gal tiesiog būtų mandagiau atvirai apie tokius niuansus pareikšti, nei suteikti melagingą informaciją ir viltį? Tiesą pasakius, toks poelgis nenustebintų, jei būtų kalbama apie nedidelę, neaiškią įmonę, o čia pasitaikė garsus Lietuvos universitetas. Nestebina emigracija, nestebina tie, kurie grįžę ir padirbę Lietuvoje neapsikentę vėl išvyksta.

Jeigu taip elgiamasi su tarptautinio lygio doktorantais ir dėstytojais, kaip elgiamasi su studentais?

Nesinori gyventi tokioje aplinkoje, dirbti tokiems darbdaviams, būti nežinioje ir misti netikrais pažadais. Negrįšim mes ir mums liūdna. Čia buvo gera gyvenimo pamoka.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.