Skaičiavimai parodė, kad uždirbti iš būsto nuomai ne visada yra paprasta, ir reali grąža kartais gali neatitikti lūkesčių, rašoma pranešime.
Su 10 tūkst. eurų investicija uždirbti iš nuomos nepavyks
Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos nario Sauliaus Vagonio paprašėme įvertinti galimybes investuoti Vilniuje ir uždirbti iš būsto nuomos turint skirtingo dydžio pinigų sumas: 10 tūkst., 50 tūkst., 100 tūkst. ir 150 tūkst. eurų. Deja, ekspertas negalėjo nudžiuginti tų, kurie investuoti į NT gali palyginti nedidelę sumą.
„Su 10 tūkst. eurų investicija sostinėje uždirbti iš būsto nuomos praktiškai galimybių nėra. Nors įmanoma rasti variantų, kai parduodamas vienas kambarys bute ar butas avariniame name už panašią sumą, tačiau įsigijus tokį turtą pirmiausia reiktų nemažai investuoti į pastato remontą, ne tik į patį butą, kuris daugeliu atvejų bus apleistas”, – pranešime cituojamas S. Vagonis.
Investuoti į NT nori daugelis
Pasak „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Management“ nekilnojamojo turto fondo valdytojo Vytauto Bakšinsko, Lietuvos gyventojai vertina investicijas į nekilnojamąjį turtą ir norėtų uždirbti iš jo nuomos.
52 proc. Lietuvos gyventojų būstą investicijai vertina kaip patikimiausią investuoti turto klasę, o būstą nuomai – 31 proc. Tai atskleidė šių metų vasarį „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Apklausos duomenimis, vertindami naudojamus investavimo įrankius, NT kaip investiciją renkasi 23 proc. respondentų, o NT nuomai – 8 proc.
„Nors šalies gyventojai tiki galimybe uždirbti iš nekilnojamojo turto, bet alternatyvius investavimo būdus, pavyzdžiui, investiciją į tokį turtą valdantį fondą, renkasi nedaugelis. Tuo tarpu pasaulyje nekilnojamojo turto investicijų fondai, taip vadinami REIT‘ai (angl. real estate investment trust, „REIT“), yra populiarūs, jie privatiems investuotojams siūlomi jau daugiau kaip 50 metų“, – sakė V. Bakšinskas.
Už didesnę sumą verta pirkti kelis butus nuomai
Tuo tarpu turint 50 tūkst. eurų sumą, galimybės rasti būstą Vilniuje, skirtą nuomai, yra kur kas didesnės – už tokią kainą siūloma nemažai naujos ir senos statybos nedidelių butų gyvenamuosiuose rajonuose.
Už 100 tūkst. eurų pasirinkimas dar platesnis – galima rinktis ir trijų kambarių butą senos statybos name, ir dviejų kambarių naujos statybos butą ne centre, ir net nedidelio ploto namuką sostinės priemiesčiuose. S. Vagonio teigimu, 150 tūkst. eurų suma užtikrina itin platų pasirinkimą – galima svarstyti įvairiausius variantus nuo namo iki trijų kambarių buto.
Mažiau patyrę investicijų į būstą grąžą piešia rožinėmis spalvomis
S. Vagonis pastebi, kad daugelis tų, kurie praktiškai nėra susidūrę su investavimu į būstą nuomai, šią galimybę vertina itin optimistiškai. Pasak eksperto, realybėje tai nėra itin lengvi pinigai ir, norint kuo efektyviau tai daryti, reikia ne tik skaičiuoti, bet ir įdėti pastangų bei laiko.
„Prieš investuojant į būstą nuomai reikia įsivertinti realią grąžą. Šių investicijų tikslas – užtikrinti stabilų pinigų srautą. Dažniausiai žmonės piešia viską rožinėmis spalvomis – tiesiog nuomos kainą padaugina iš dvylikos mėnesių ir tikisi, jog metų gale tokią sumą ir turės, – atkreipia dėmesį S. Vagonis. – Deja, ne visada pavyksta išvengti „prastovų“ – kol surandamas pirmasis nuomininkas arba pasibaigus sutarčiai ieškoma naujų, gali praeiti ir ne vienas mėnuo, kai pajamų negaunama. Jei naudojamasi agento paslaugomis, tai kainuoja vieno mėnesio nuomos sumą. Taigi, dvylikos mėnesių nuomos pajamas pavyksta gauti tikrai ne visada.“
Pasak specialisto, Lietuvoje būsto nuomos sutartys paprastai nebūna ilgesnės nei vieneri-dveji metai, o tada nuomininkų paieškos procesas vėl prasideda iš naujo. Komercinio NT atveju nuomos sutartys būna gerokai ilgesnės – 5-10 metų.
Būtina apskaičiuoti išlaidas ir mokesčius
Reikia įvertinti ir remonto išlaidas, nes po kelerių metų būstą reiks atnaujinti, ypač nuomojamą, kadangi nuomininkai paprastai nėra linkę jį itin tausoti. Be to, būsto greičiausiai neišnuomosite be baldų ir pagrindinės buitinės technikos. Tai irgi pareikalaus kelių tūkstančių eurų papildomų investicijų.
„Galiausiai, pajamos iš nuomos yra apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu arba reikia įsigyti verslo liudijimą šiai veiklai. Taip pat, jeigu bus nuspręsta apmokestinti antrą ir tolesnį žmogaus būstą, nuomojami butai pateks į šią turto kategoriją, ir mokesčių dalis dar padidės“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.
Pasak eksperto, įvertinus visas minėtas išlaidas ir veiksnius, vidutinė teorinė 6-7 proc. metinė grąža iš būsto nuomos Vilniuje realiai gali siekti apie 3-4 proc.
„Dar viena galimybė – siūlyti trumpalaikės nuomos paslaugas. Čia grąža yra didesnė, tačiau tai jau nebebus pasyvias pajamas generuojanti investicija. Šiuo atveju reikia arba pačiam skirti daug laiko ir įdėti daug darbo, arba mokėti turto valdymo paslaugas teikiančioms įmonėms“, – sakė S. Vagonis.
Taupantiems laiką ir siekiantiems gauti pasyvių pajamų iš investicijų į NT, patogia alternatyva gali tapti minėtieji „REIT‘ai“. Tačiau finansų konsultantai atkreipia dėmesį, kad investavimo instrumentus būtina pasirinkti pagal savo toleruojamą rizikos laipsnį, laukiamą grąžą, investavimo terminą bei finansinę padėtį, įvertinant šiems instrumentams taikomus mokesčius bei diversifikuojant investuojamas lėšas.
