Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą - sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. 60 proc. apklaustų gyventojų sako, kad jaučiasi visiškai saugiai arba greičiau saugiai. Lyginant su 2016 metais, visuomenės saugumo jausmas padidėjo 11 procentų. Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo būsto (78 proc.) ir gyvybės (63 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl finansinės padėties (saugūs yra 52 proc.) ir savo bei artimųjų sveikatos - 51 procentas.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje darbingo amžiaus šalies gyventojų apklausoje žmonių savijautos rezultatai rodo daugiau optimizmo, nes gyventojai šalyje jaučiasi vis saugiau dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių.
„Rezultatai rodo didesnį visuomenės sutelktumą ir norą priklausyti šalies bendruomenei. Tai reiškia, kad stiprėja ne tik saugumo, bet ir bendrumo jausmas bei socialiniai santykiai. Silpni socialiniai santykiai lemia ne tik visuomenės socialinę sveikatą, bet ir turi liūdnų padarinių ekonomikai, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad gerėja ne tik žmonių jausena, bet ir šalies ekonominė gerovė“, - sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Lyginant pastarųjų dvejų metų rezultatus, M.Jundulo teigimu, augo visi baziniai saugumo kriterijai. „Žmonės saugiau jaučiasi nei prieš porą metų dėl būsto, gyvybės ir sveikatos, finansų bei vaikų. Tik vienas kriterijus pastaraisiais metais smuko žemyn. Sumenko žmonių saugumas dėl automobilio. Tyrimai rodo, kad automobilis yra vienas iš trijų svarbiausių Lietuvos žmonių daiktų. Auga automobilio svarba žmonių gyvenime, todėl didėja ir nerimas jį prarasti“, - sakė draudimo bendrovės vadovas.
Pasak M.Jundulo, liūdna konstatuoti, tačiau daug niūresnėmis nuotaikomis gyvena mūsų šalies jaunimas. „Tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 18-25 metų amžiaus žmonės jaučiasi mažiausiai saugūs. Labiausiai liūdina, kad šie rodikliai negerėja: toji visuomenės dalis, nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo perspektyvos ir ateities gerovė, jaučiasi pati nesaugiausia visą penkmetį. „Jaunimas Lietuvoje sakosi nesijaučiąs saugiai net dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių, tai verčia nerimauti - nesaugūs žmonės reiškia visuomenę, kurioje mąstoma apie išlikimą, bet ne apie visuomenės augimą ir naujus siekius“, - sakė draudimo bendrovės vadovas.
Tyrimas rodo, kad per dvejus metus daugiausiai (13 proc.) išaugo žmonių nerimas dėl finansų ir dėl sveikatos (9 proc.) M. Jundulo teigimu, atsakymai apie žmonių požiūrį į saugumą dėl sveikatos rodo gyventojų nuomonę apie sveikatos apsaugos sistemą ir pasitikėjimą ja. Tik pusė - 51 proc. - visuomenės narių mano, kad jie sulauks tinkamos pagalbos sutrikus sveikatai.
Anot draudimo bendrovės vadovo, 46-55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai patys prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunoji mūsų šalies karta. Šie žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų. Taigi vyresni žmonės Lietuvoje jaučiasi kur kas stabiliau nei vidurinį išsilavinimą įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantis jaunimas.
