Kaip rašoma svarstymui pateiktoje pažymoje, socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui socialinėse įmonėse trūksta 15 mln. eurų.
„2017 sausį šalyje veikė 172 socialinės įmonės ir jose dirbo 7 285 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, o 2017 metų pabaigoje veikė 188 socialinės įmonės, o jose dirbo 9 748 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.
Didesnį valstybės biudžeto lėšų poreikį lėmė tai, kad įsigaliojo naujos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kurios įtvirtino darbdavių prievolę priskaičiuoti ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos“, – aiškinama dokumente.
Taip pat nurodoma, kad trūkstamas lėšas socialinėms įmonėms remti siūloma perkelti iš išmokoms vaikams numatytų lėšų, nes dėl jų iki šiol kreipėsi ne visi asmenys, kurie turi teisę gauti 30 eurų dydžio išmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad šiuo metu pateiktų prašymų dėl 430 tūkst., o vaikų 98 proc. paraiškų jau įvertinta.
„Daugelyje savivaldybių 100 proc. Yra dar kelios savivaldybės, kur yra tam tikras vėlavimas, bet jis tikrai nedidelis ir, turint galvoje, kad vis naujos šeimos prašymus teikia, aš labai džiaugiuosi šia priemone“, – tikino L. Kukuraitis.
Jei parengtam nutarimo projektui būtų pritarta, socialinei paramai (t.y. ir vaiko pinigams) 2018 metais skiriama suma sumažėtų nuo 1,178 mlrd. eurų iki 1,163 mlrd. eurų, užtat 15 mln. eurų iki 122 mln. eurų padidėtų užimtumo didinimui (t.y. ir socialinėms įmonėms) numatyta suma.
Įsisenėjusi problema
Socialinių įmonių klausimas nemažai diskusijų kelia jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, dar 2015 metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo atlikusi jų rizikos analizę ir apibendrino, jog socialinių įmonių statusu neturėtų būti piktnaudžiaujama.
„Pareigūnai teigia, kad įmonėms, jau turinčioms šį socialinį statusą, ne visada skaidriai suteikiama valstybės pagalba, kadangi teisinis neapibrėžtumas neužkerta kelio darbo biržos darbuotojų neskaidriems veiksmams.
Šių įmonių priežiūra turėtų būti daug atsakingesnė – svarbu laiku vykdyti periodiškus tikrinimus, neleisti patiems darbo biržos darbuotojams nustatyti terminų šalinti patikrinimo metu pastebėtus trūkumus ir tai aiškiai reglamentuoti“, – rašoma tuomet platintame pranešime žiniasklaidai.
STT kritiškai socialines įmones įvertino ir 2018 metų pradžioje pateiktoje išvadoje.
„Esamas valstybės pagalbos modelis labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, negu į tikslinėms grupėms priskirtus asmenis.
Tokia pagalba tik mažina socialinių įmonių išlaidas darbo užmokesčiui, bet nekompensuoja jų patirtų papildomų išlaidų dėl tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų įdarbinimo, todėl valstybės lėšos, skirtos integruoti tikslinėms grupėms priskirtus asmenis į visuomeninį gyvenimą, gali būti naudojamos neracionaliai ir nepadeda įgyvendinti Socialinių įmonių įstatyme nustatytų tikslų“, – rašoma joje.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė DELFI sakė, kad nors kadencijos pradžioje dabartiniai valdantieji žadėjo spręsti įsidarbinti norinčių neįgaliųjų problemas, tačiau to iki šiol nepadarė.
„Teisinė bazė ta pati, apetitas tas pats ir dar augantis, nes socialinių įmonių kūrimosi sustabdyti nepavyko.
Dabar Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai pateiktas teisės aktų paketas. Jame siūloma uždaryti socialines įmones, bet finansavimo mechanizmas perkeliamas į Užimtumo įstatymą. Tai reiškia, kad jos visos tomis pačiomis apimtis ir veiks. Esmė visai nepasikeičia.
Ko mes visą laiką siekiame – kad keistųsi neįgaliųjų užimtumo sistema, o tas perkėlimas sistemos nekeičia. Mes sakome, kad turi būti pagalbos priemonės, kad sunkios negalios žmonės galėtų eiti dirbti ir jiems ir jų darbdaviui būtų suteikta pagalba. To nėra“, – sakė ji.
H. Varnienė dar pasakojo, kad žmonių su sunkia negalia socialinės įmonės į darbą nepriima.
„Pavyzdžiui, su proto, su psichikos, su sunkesne judėjimo negalia, kuriems reikia labiau pritaikytos aplinkos, bet pasaulyje tokie žmonės dirba. Pas mus Lietuvoje yra tiek iškreipta sistema, kad tam, jog tokiam žmogui sukurtų užimtumą, jie eina į dienos centrus ir už savo buvimą ten moka iš savo pinigų.
Išeina taip, kad sunkesnės negalios žmonės, kurie tikrai negali įsidarbinti apskritai, jie moka savo pinigus, kad juos užimtų valstybė, o valstybė sumoka verslui, kad jie įdarbintų lengvos negalios žmones. Tai žiauru – visiškai iškreipta politika“, – dėstė pašnekovė.
Buvo akivaizdu, kad trūks
L. Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė pateikė informaciją, kad socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui socialinėse įmonėse remti šiems metams skirta 8,324 mln. eurų, kai bendras poreikis pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus siekia apie 35 mln. eurų.
„Teikiant 2018 metų biudžetą, tiek Vyriausybei, tiek Seimui buvo akivaizdu, kad norint užtikrinti socialinių įmonių finansavimą pagal dabar galiojančius teisės aktus, metų eigoje trūks apie 25 mln. eurų, kurių reikės ieškoti kitose srityse, kuriose bus sutaupoma.
Biudžeto perskirstymas metų eigoje yra įprasta praktika, kadangi poreikiai ir išlaidos keičiasi besikeičiant socialinei situacijai. Ministerija privalo vykdyti šiuo metu galiojantį įstatymą, pagal kurį lėšų poreikis neįgaliųjų įdarbinimo rėmimui siekia iki 35 mln. eurų per metus“, – nurodyta atsakyme DELFI.
E. Samoškaitė teigė, kad siekiant užtikrinti antrojo ir trečiojo 2018 metų ketvirčių įsipareigojimus socialinėms įmonėms, skaičiuojama, kad tai galima padaryti iš suplanuotų vaiko pinigų, nes šioje srityje fiksuojamas pajamų perviršis.
Ji sakė, kad perviršis susidarė dėl kelių priežasčių.
„Pirma, papildomi asignavimai universaliai išmokai vaikui (195 mln. eurų) skirti 12 mėnesių, o išmoka mokama už praeitą mėnesį, todėl liktų nepanaudoti 1 mėnesio asignavimai (16 mln. eurų).
Antra, nepilnamečių vaikų iki 18 metų yra 510,4 tūkst., o lėšos suplanuotos 530,8 tūkst. vaikų mokant išmoką vaikams iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Daroma prielaida, kad vaikų besimokančių iki 21 metų bus mažiau, taip pat dalis vaikų turės teisę gauti išmoką vaikui (šeimos išmoką) pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad dar gali likti apie 10 mln. eurų“, – nurodė ji.
Ministro patarėjos teigimu, šitas lėšų perkėlimas užtikrina visas galimybes visoms šeimoms gauti vaiko pinigus, o tos šeimos, kurios dar neužpildė prašymų, kviečiamos tai padaryti.
„Vyriausybė praėjusiais metais yra pateikusi Seimui svarstyti naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo projektą, kuris būtų pareikalavęs žymiai mažesnių lėšų neįgaliųjų įdarbinimui remti, tačiau Seimas neįtraukė jo į plenarinių posėdžių darbotvarkes.
Ministerija parengė ir kitą teisės aktą – Užimtumo įstatymą, tačiau teisės aktas vis dar svarstomas Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje ir nėra registruotas bei pateiktas svarstymui Seime“, – pridūrė E. Samoškaitė.
Ji taip pat perdavė ir L. Kukuraičio poziciją, kad jo svarbiausias tikslas – jog jokiu būdu nenukentėtų vaikų interesai.
„Šiuo atveju esu tikras, kad nė viena šeima ir nė vienas vaikas nebus užmirštas, todėl dalį lėšų perviršio prašome skirti šiuo metu galiojančio įstatymo įgyvendinimui.
Tačiau, mano asmenine nuomone, socialinių įmonių sistema turi būti pertvarkyta iš pagrindų, nes ji nėra efektyvi. Todėl raginu Seimo narius, ypač dirbančius Neįgaliųjų teisių komisijoje, kuo skubiau apsvarstyti Užimtumo įstatymą, kad jį būtų galima pateikti ir priimti Seime“, – teigė ministras.
