Svarbūs teisės aktai paviešinti pirmadienį, o jų derinimui su visuomenė laiko skirta tik iki savaitės pabaigos. Kaip jau skelbta anksčiau, tikimasi, jog visi sisteminiai pokyčiai bus patvirtinti dar per šią Seimo pavasario sesiją.
DELFI kalbinti Seimo opozicijos atstovė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas stebisi tokiu skubėjimu ir įspėja, kad dėl to gali būti nespėta tinkamai įvertinti reformų poveikio.
Apimtis glumina
Gegužės 7 dieną Finansų ministerija užregistravo devynių įstatymų projektų paketą, kuris realizuotų balandžio viduryje pristatytas mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo struktūrines reformas.
Atitinkamus paketus ar projektus panašiu metu užregistravo ir pensijų reformą įgyvendinanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei inovacijų reforma užsiimanti Ūkio ministerija.
Finansų ministerijos nutarimo projekto lydraštyje prašoma, kad Vyriausybės posėdyje pasiūlymai būtų įvertinti iki gegužės 23 dienos. Tuo metu derinimui su įvairiomis verslo, darbdavių ir kitokiomis asociacijomis laiko skirta tik iki gegužės 11 dienos.
I. Šimonytė sakė, kad pastarąjį kartą tokią skubą su daugeliu įstatymų projektų matė 2008 metų rudenį–žiemą.
„Tačiau, sutikime, aplinkybės tuomet buvo visiškai kitokios. Reikėjo greitai koreguoti nieko bendro su realybe neturintį biudžeto projektą ir šalia priimti krūvą įstatymų. Kaip visi puikiai žinome, per tą skubą nepavyko išvengti klaidų. Dabar, mano supratimu, gyvenimas yra visiškai ne toje stadijoje“, – komentavo ji.
Konservatorių frakcijos narė svarstė, kad jei Vyriausybė norėjo didesnius pakeitimus mokesčių sistemoje padaryti ne metų pabaigoje, turėjo atitinkamai suplanuoti savo veiklą.
„Buhalteriai turbūt kalkuliatoriais uždaužytų už tiek pakeitimų nuo sausio 1 dienos, todėl tas noras bandyti pragrūsti kažkaip per pavasario sesiją iš tos pusės yra suprantamas“, – teigė ji.
Tuo metu dabar, pasak I. Šimonytės, vieša diskusija tik imituojama, o paskui staiga paskelbiamos dešimtys įstatymų projektų.
„Akivaizdu, kad čia bandymas permesti kamuolį kuo greičiau į Seimą ir jis (kaip galios centras, kaip daugybę kartų sakė Ramūnas Karbauskis) dabar galės pademonstruoti, ar į jį galima kojas šluostytis. Ar vis dėlto, jei yra rimti dalykai, jie turi būti rimtai diskutuojami, o ne per septynias minutes vienam įstatymo projektui, kaip statistika rodo“, – komentavo pašnekovė.
Jos teigimu, dabar numatoma įvykių eiga Seime bus tokia, kad Vyriausybė pateiks projektus, „o jei norite išeiti vasaros atostogų, tai malonėkite juos greitai priiminėti“.
I. Šimonytė dar svarstė, kad dalis kontroversiškų pasiūlymų pakeliui gali „nusibarstyti“.
„Reiškia, paketas įgaus visai kitokią prasmę, kitokį pavidalą. Tada kas bus durnas? Durnas bus Seimas, nes jis durnas pagal nutylėjimą. Tokia čia turbūt taktika, nežinau.
Arba išvis galbūt kas nors netiki, kad kas nors bus priimta. Tokia versija irgi gali būti. Tada koks skirtumas?“, – svarstė ji.
Savo ruožtu Ž. Šilėnas teigė, kad LLRI savo pastabas iki gegužės 11 dienos pateiks. „Nes su tuo profesionaliai dirbame, – sakė jis. – Bet tokio ilgumo ir platumo dokumentui, tai labai mažas laiko tarpas.“
Pašnekovas pabrėžė, kad tai yra pirmas mokesčių ir šešėlio mažinimo reformų derinimas. „Jei būtų trečias ar ketvirtas variantas, kur viskas nupoliruota, nušveista, tuomet suprasčiau“, – sakė jis.
Ž. Šilėnas dar pridūrė, jog tokią įstatymų leidybą Lietuvoje stebi nuolat.
„Liūdniausia, kad čia ne pirmą kartą gyvenime taip įvyko. Čia yra bendra tendencija Lietuvoje – derinimas su visuomene išvirsta į parodiją. Arba niekas nieko su niekuo nederina, arba valdžia pasikviečia pataikūnų, su politikais susijusių kvazivisuomenininkų, kurie tik patvirtintų, ką valdžia norėtų girdėti“, – komentavo LLRI prezidentas.
Jis dar pastebėjo, kad šiuo atveju kritikuoja ne tai, kad valdžia dirba greitai, bet tai, kad per mažai laiko ir pastangų deda visuomenės supažindinimui ir jos nuomonės išklausymui ypač svarbiais klausimais.
Į kitų pasiūlymus neatsižvelgė
Finansų ministerijos pakete yra Administracinių nusižengimų kodekso, Akcizų, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos, Mokesčių administravimo, Nekilnojamojo turto mokesčio, Pelno mokesčio, Viešųjų pirkimų ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų projektai.
Juose yra tai, ką ministras Vilius Šapoka pristatė balandžio viduryje. Jei Seimas priims pasiūlymus ir juos pasirašys prezidentė, Lietuvoje turėtų būti sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos.
Taip pat numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), įvesti „Sodros“ lubas ir nekilnojamojo turto (NT) mokestį ne pagrindiniam gyvenamosios paskirties NT.
Dar numatoma nustatyti „proporcingas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus“, didinti akcizus tabako gaminiams ir dar daug kitų pokyčių.
Tačiau ministerijos parengtuose teisės aktuose nėra kitų institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko pasiūlymų.
DELFI primena, kad centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pristatė poziciją, kad Lietuvoje reikia išvis panaikinti verslo liudijimus, įvesti visuotinį NT mokestį, suvienodinti mokesčių dirbantiems pagal sutartį ir individualiai ir t.t.
