Lietuvos pašto užsakymu atlikta lietuvių apklausa parodė, kad 46 proc. gyventojų pernai bent kartą ką nors įsigijo internetu. Tai yra 6 proc. punktais daugiau nei ankstesniais metais.
Vis dėlto į DELFI gana dažnai kreipiasi skaitytojai, kurie skundžiasi, kad internetu sumokėję už prekę ar paslaugą šių negauna. Pardavėjai tiesiog dingsta su pinigais – neatsiliepia ir galiausiai išjungia telefonus, neatsako į el. laiškus.
Šįkart kreipęsi vilnietis Paulius pasakojo buvęs apgautas el. parduotuvės akcijatau.lt:
„Kolegei gimtadienio proga padovanojom dovanų kuponą. Masažo. Paslaugų teikėjas atsisako paslaugą teikti. Esą akcijatau.lt su juo neatsiskaito. Pasidomėjom. Pasirodo, problemų ta akcijatau.lt turi. Jų puslapis vis dar veikia, pardavinėja. Bet, atrodo, tik pinigus priima“, – įspėjo pirkėjas.
Pataria nemokėti, kol nepamatysite prekės
Iš tiesų nusiskundimų šia prekyviete galima rasti ir daugiau – dešimtys jų publikuojami „Rekvizitai.lt“. Žmonės skundžiasi negavę sūpynių, už kurias sumokėjo, kitų prekių, nuvykę skelbiamu parduotuvės adresu iš viso nieko nerado.
DELFI mėgino susisiekti su akcijatau.lt atstovais, tačiau nesėkmingai: niekas neatsakė ir neperskambino mobiliuoju telefonu, žinutė ir el. laiškas taip pat liko be atsako.
„Policija nuolat gauna įvairius skundus dėl įvairių skelbimų portalų ir sukčiavimus juose, jie nuolat tikrinami. Pareigūnai įspėja žmones, kad būtų atsargūs. Mūsų siūlymas – mokėti tik tuomet, kai gauna prekę, kai įsitikina, kad ji kokybiška.
Policija tik gali kreiptis į paslaugų teikėją, pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui. Tačiau vėlgi, ne visi skelbimai puslapyje yra apgaulingi, tad galėtų kilti klausimas, ar yra teisinis pagrindas blokuoti visą svetainę“, – paaiškino R. Matonis.
Puslapiui blokuoti reikia oficialaus įpareigojimo
„Blokuoti svetainių pasiekiamumą galime gavę teisėsaugos institucijos įpareigojimą tai atlikti. Tai gali būtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų pranešimai, teismo sprendimai, tam tikrais atvejais valstybės valdymo institucijų nurodymai.
Gavę trečiųjų šalių skundą, jog konkrečioje svetainėje yra galimai pažeidžiamos įstatymų nuostatos, savo klientams fiksuojame sutarties sąlygų pažeidimus, perduodame skundo turinį ir įpareigojame juos galimai neteisėtą turinį pašalinti.
„Interneto vizija“, kaip svetainių talpinimo paslaugos tiekėjas, neturi galimybės įvertinti, ar visas turinys, esantis svetainėje, šiai dienai yra teisėtas, tai yra teisėsaugos institucijų atsakomybėje, tačiau svarbu pabrėžti, kad už svetainėse talpinamo turinio teisėtumą atsakingi yra patys klientai“, – nurodė direktorė ir pridūrė, kad įtarus apie konkrečioje svetainėje vykdomą neteisėtą veiklą, visuomet rekomenduoja kreiptis į teisėsaugą.
Trečdalis vartotojų skundų – dėl el. prekybos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet gavusi 7 vartotojų prašymus dėl elektroninės parduotuvės „akcijatau.lt“ veiksmų.
Esą dažniausia vartotojai kreipėsi dėl nepristatomų prekių. Iš visų gautų prašymų 3 vartotojų prašymai buvo išspręsti taikiai, ginčo šalims susitarus, 4 vartotojų prašymų nagrinėjimas šiuo metu vykdomas.
Tarnyba taip pat informavo, kad vartotojų prašymai dėl internetu įsigytų prekių ir paslaugų šiuo metu sudaro apie 30 proc. visų prašymų.
„Pažymėtina, kad tarnyba kiekvieną atvejį vertina individualiai ir nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais ir tokiu būdu sprendžia dėl vartotojo pretenzijų pardavėjo ar paslaugos teikėjo atžvilgiu pagrįstumo.
Todėl vartotojas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų vartotojui nepateikiamas atsakymas, arba atsakymas vartotojo netenkina, jis turi teisę kreiptis į tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka“, – situaciją pakomentavo tarnyba.
Didieji labiau saugo reputaciją
„Paprastai Vakarų pasaulyje pirkimams internetu naudojamos kreditinės kortelės. Pagal kreditinių kortelių „Visa“ ir „Master Card“ politiką, pati kreditinė kortelė draudžia pirkimus ir negavus prekių ar paslaugų yra grąžinami pinigai. Taigi pirkimas kreditine kortele tam tikra prasme apdraudžia ir apsaugo vartotoją.
Lietuvoje dar nėra taip išvystytos kreditinių kortelių kultūros. Apskritai Baltijos šalyse yra „Bank-link“ paslaugos populiarumo fenomenas, tad tokie dalykai nutinka.
Paprasčiausia apsidraudimo priemonė yra patikrinti pardavėją prieš sumokant už pirkinį internetu. Pažiūrėti jo kreditingumo istoriją, darbuotojų skaičių, apyvartą, paieškoti atsiliepimų ir tik tada pirkti“, – komentavo A. Palaimaitė.
Anot jos, kita tinkama apsauga nuo nesąžiningų prekybininkų – mokėjimas už prekę ją atsiimant. Esą tokią paslaugą teikia visos didžiosios Lietuvos internetinės parduotuvės.
„Kas svarbu, ypač perkant brangesnį daiktą, buitinę techniką, telefoną ar pan. – tai garantija. Turi žiūrėti į ilgesnę perspektyvą, ar prireikus po kurio laiko turėsi tinkamą garantinį aptarnavimą. Didieji pardavėjai tikrai saugo savo reputaciją ir turi išdirbtą klientų aptarnavimo ir garantinio aptarnavimo sistemą. Dėl to geriau ne visada vaikytis mažiausios kainos, o pasižiūrėti į paties pardavėjo patikimumą“, – aiškino asociacijos vadovė ir patarė pirkėjams tiesiog būti budriems.
