Taigi Sang Dajie nusprendė kilti aukštyn – beveik tikrąja to žodžio prasme. Dirbdamas elektriku bendrovėje „Sungrow Power Supply Company“, 31 metų vyras dabar padeda prižiūrėti didžiausią pasaulyje ant vandens plūduriuojančią saulės energijos elektrinę. Ji buvo įkurta ant sugriuvusios ir užlietos anglių kasyklos tiesiai į šiaurės vakarus nuo Anhujaus provincijos Huainano miesto. 166 tūkst. žvilgančių saulės baterijų sūpuojasi ir šildosi ochros spalvos saulėje, kuri padeda pagaminti beveik pakankamai švarios energijos visam didmiesčiui, rašo time.com.
„Anglių kasykloje būdavo labai karšta, ten tvyrodavo prastas oras, - teigė Sang Dajie. – Tačiau čia jaučiuosi saugiai. Naujoji energija yra saugi“.
Nuo prasto oro kenčia ne tik angliakasiai. Kinijoje oro tarša yra viena didžiausių pasaulyje. Mokslininkai sako, kad ji gali būti kalta dėl trečdalio visų mirčių. Dėl oro taršos dažnai nekyla lėktuvai, o vaikai lieka įkalinti namuose ir mokyklų klasėse. Pagrindinė tokios taršos priežastis yra anglių deginimas elektros gamybai ar plieno lydymui. Tačiau šalis, kuri suodinų angliakasių dėka tapo antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, keičia savo kursą ir pereina prie tvarumo – dabar ji nesistengia bet kokia kaina prisirišti prie augimo principų.
Kinija dabar yra didžiausia investuotoja į atsinaujinančios energijos šaltinius. Šalies vyriausybė žada iki 2020 metų į švarios energijos projektus investuoti 360 mlrd. dolerių ir šio proceso metu sukurti 13 mln. naujų darbo vietų. Kaip rodo Huainano projektas, ši Azijos superšalis plečia žaliųjų technologijų ribas, ar tai būtų vėjo jėgainės, saulės baterijos ar hidroelektrinės.
Jungtinės Valstijos užleido šias pozicijas, kai prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas. Nekilnojamojo turto magnatas pasaulinį atšilimą pavadino „brangia apgaule“ ir praėjusių metų birželio 1 dieną pažadėjo, kad JAV pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kuriuo šalys įsipareigoja iki 2100 metų pasaulinės temperatūros kilimą sumažinti iki 2 laipsnių pagal Celcijų. Tuo nedelsiant pasinaudojo Kinija. Jos prezidentas Xi Jinpingas Paryžiaus susitarimą pavadino „atsakomybe, kurią turime prisiimti ateities kartų labui“.
Jungtinės Valstijos taip pat prarado lyderės pozicijas 100 mlrd. dolerių vertės pasaulinėje saulės baterijų pramonėje. Amerikiečių mokslininkai šią technologiją išrado 8-ajame dešimtmetyje, tačiau ji buvo periferinė, kol Kinija nesiėmė to, ką moka geriausiai – masinės saulės baterijų gamybos, kuri vyko sparčiai ir efektyviai.
Saulės baterijų paklausa augo tarsi grybai po lietaus ir per pastaruosius dvejus metus saulės baterijų kaina sumažėjo 40 proc. Šiandien keturios iš penkių baterijų, įrengiamų visame pasaulyje, yra pagamintos Kinijoje. „Kinijos investicijos į saulės energiją yra tikra dovana pasauliui“, - sakė George`o Washingtono universiteto Saulės energetikos instituto direktorius Amitas Ronenas.
Kaip ir įprasti saulės energijos ūkiai, plūduriuojančios saulės energijos technologijos nėra naujas dalykas – jos jau buvo naudojamos Japonijoje, Izraelyje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Kinija vėl visus pranoko mastais. Plūduriuojančios saulės baterijos turi virtinę privalumų: žemesnė temperatūra nuo vandens 10 proc. padidina jų efektyvumą; dulkių ir purvo nebuvimas užtikrina, kad baterijos ilgiau išlieka švarios; naudojant baterijų valymui jų apačioje esantį vandenį sumažėja nuostolių; jei baterijos įrengiamos virš geriamojo vandens rezervuaro, jos iš tikrųjų sumažina kenksmingus garus, be to, taip išnaudojamos tuščios vandens platybės.
Kritusios saulės baterijų kainos buvo bloga žinia amerikiečių gamintojams. Valstybiniai Kinijos bankai saulės baterijų gamintojams suteikė mažiausiai 18 mlrd. dolerių paskolų su mažomis palūkanomis. Valstybė užtikrino ir daugiau lengvatų, pavyzdžiui, leido nemokamai nuomotis fabrikus. Visa tai privertė tuometinę Baracko Obamos administraciją ir Europos Sąjungą apkaltinti Kiniją dempingu – rinkos užtvindymu pigiomis prekėmis. Tiesa, Pekinas tokius kaltinimus neigia. Kinų gamybos saulės baterijoms buvo paskelbti importo į JAV apribojimai ir iki 78 proc. siekiantys antidempingo mokesčiai.
Tačiau šios priemonės buvo neveiksmingos ir du didieji JAV įsikūrę saulės baterijų gamintojai – „Suniva“ ir vokiečių „SolarWorld“ – praėjusių metų balandžio ir gegužės mėnesiais paskelbė bankrotą. Šios įmonės vis dar remia D. Trumpui skirtą peticiją už 1974 metų Prekybos akto 201 skyrių, leidžiantį įvesti dar griežtesnius laikinus tarifus.
„JAV saulės baterijų pramonė negali leisti, kad būtų atsisakyta kritiškai svarbios atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos ateities“, - pranešime spaudai teigė „SolarWorld Americas“ prezidentas Juergenas Steinas.
Nepaisant amerikiečių saulės baterijų saulėlydžio, ši pramonės sritis tebėra reikšmingas darbdavys: viena iš 50 naujų darbo vietų JAV pernai buvo saulės energetikos pramonėje, tiesa, tai būdavo priežiūros ir montavimo darbai, o ne gamyba. Nors Kinija pirmauja pasaulyje pagal bendrus saulės energetikos pajėgumus, Jungtinės Valstijos yra išsiveržusios toli į priekį pagal privatų saulės baterijų naudojimą: virš namų ir įmonių būstinių šioje šalyje yra įrengta 1 mln. saulės energijos blokų.
JAV Saulės energetikos įmonių asociacija (Solar Energy Industries Association, SEIA) skaičiuoja, kad šalis neteks 88 tūkst. darbo vietų – maždaug trečdalio dabartinės saulės energetikos sferoje dirbančios darbo jėgos – jei D. Trumpas pasinaudos 201 skyriumi. Maža to, tai sukels pavojų dešimtims Amerikos atsinaujinančios energijos gigavatų ateičiai. „Užuot padėjęs pramonei, šis veiksmas pražudys tūkstančius darbo vietų ir sustabdys milijardus dolerių privačių investicijų“, - sakė SEIA prezidentė ir generalinė direktorė Abigail Ross Hopper.
Net pasitelkus 201 skyrių, nepanašu, kad Amerikos gamyba staiga taptų konkurencinga, nes Kinijoje didėjantis darbo užmokestis reiškia, kad gamyba jau perkeliama į kaimynines Pietryčių Azijos šalis. „Jei D. Trumpas įves didesnius tarifus, mes tiesiog juos apeisime, eksportuodami baterijas į kitas valstybes, o tada parduodami jas Amerikai“, - teigė Zheng Minjie, įkūręs saulės baterijų įmonę „Marsrock“, įsikūrusią pietiniame Kinijos Siameno mieste.
Maža to, 11 proc. Kinijoje pagaminamos saulės energijos ir 21 proc. vėjo energijos lieka nepanaudota, nes elektros perdavimo linijų statybos nespėja pasivyti augančių saulės energetikos pajėgumų. Be to, pasenusi ir fragmentuota Kinijos elektros tinklų sistema pirmenybę teikia elektrinėms, esančioms netoli urbanistinių centrų, o toli įsikūrusios saulės ar vėjo jėgainės paprastai juos tik papildo. „Greenpeace“ teigia, kad 2016 metais Kinija iššvaistė tiek žaliosios energijos, kad jos būtų pakakę visam Pekinui vienerius metus.
Tačiau tai po truputį keičiasi. 2015 metų pabaigoje pasirodęs Kinijos vyriausybės penkmečio planas numato reformuoti perteklinius anglies ir plieno gamybos pajėgumus, o 2017 metų pradžioje buvo atšaukti planai pastatyti daugiau kaip šimtą anglimis kūrenamų elektrinių.
Sang Dajie mintis apie grįžimą į šachtą kelia šiurpą. Šiandien jis tebemūvi šalmą, tačiau jo paskirtis yra apsaugoti galvą nuo saulės, o ne akmenų.
„Nesiilgiu ankstesnio gyvenimo, - teigia jis. – Džiaugiuosi, kad išnaudojame šią vietą geresnei ateičiai“. Sang Dajie mažojo sūnaus ir visų kinų ateičiai.
