„Šiandien turbūt jau visi politikai daugiau ar mažiau nutuokia, kas tai yra“, – pridūrė jis.
Kompetencijų centro įsteigimas numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, o jo tikslas – sustiprinti struktūrinių reformų bei viešosios politikos strateginių sprendimų kokybę.
Kaip DELFI nurodė projektą įgyvendinančios Vyriausybės kanceliarijos ryšių su visuomene skyriaus atstovai, šiuo metu sisteminių permainų formulavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje dažnai nėra pakankamai pagrįstas objektyviais įrodymais, šio proceso metu mažai konsultuojamasi su mokslininkais, ekspertais ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais.
„Lietuvos valstybės tarnyboje trūksta tinkamų viešosios politikos analizės kompetencijų, pasigendama gerosios užsienio šalių praktikos pasitelkimo bei viešosios politikos inovacijų.
Sprendimų priėmimo proceso metu nepakankamai vertinami galimi siūlomų sprendimų teigiami ir neigiami padariniai, itin retais atvejais svarstomos alternatyvos, ieškant optimalaus būdo problemai spręsti. Atitinkamai, nesudaromos prielaidos rasti tinkamesnį ir pigesnį būdą problemai išspręsti, didinant viešojo sektoriaus efektyvumą ir taupant viešuosius finansus“, – rašoma jų atsakyme.
Jame teigiama, kad projektas remiasi kitų šalių praktika, siekiant tobulinti Vyriausybės pajėgumus sprendžiant ilgojo laikotarpio ir horizontalius strateginius klausimus, taip pat skatinti inovacijas formuojant politiką ar įgyvendinant valstybės uždavinius.
„Taip, Jungtinės Karalystės ministrų kabineto biure 2002–2010 metais veikė Strategijos padalinys (angl. Strategy Unit), kuriame dirbo apie 100–150 darbuotojų (viešosios politikos analitikų ir viešosios politikos klausimus palaikančių darbuotojų), buvo pasitelkiami atitinkamų viešosios politikos klausimų ekspertai ir praktikai.
Strategijos padalinys rengė apžvalgas įvairiais strateginiais ir horizontaliais klausimais, apimančiais kelių ministerijų ir departamentų kompetenciją“, – pasakojo kanceliarijos atstovai.
Bijo tendencingumo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sakė, kad iš esmės teigiamai vertina kompetencijų centro projekto, tačiau pridūrė, jog turi ir skeptiškų pastabų.
„Jį galima palyginti su įstatymo projektais. Kiekvienam reikia parengti pasekmių vertinimą, bet dabar Seimo nariai iš esmės ignoruoja šį reikalavimą. Ten yra parodija, o ne pasekmių vertinimas. Dažniausiai teigiama, kad neigiamų pasekmių nebus.
Antras dalykas, kodėl esu skeptiškas – kaštų-naudos analizė yra tam tikras mokslinis darbas. Nuo prielaidų priklauso labai daug. Du protingi žmonės ar dvi komandos, žiūrėdamos į tą patį pasiūlymą gali prieiti visiškai skirtingas išvadas. Aš bijau tendencingumo.
Visų pirma, gali būti priimtas politinis sprendimas daryti ar nedaryti, o po to bus pritempinėjama ta kaštų-naudos analizė“, – sakė jis.
Ž. Šilėnas dar kėlė klausimą, ar tokios analizės yra valstybės kompetencija.
„Ar jai privalu tai savo ištekliais daryti? Ypač, jei norime nepriklausomumo, įvairių specialistų įsitraukimo – galbūt kiekvienu atskiru atveju, ypač kalbant apie strateginius dalykus, reikėtų samdyti po atskirą komandą ar net dvi komandas, kurios tuo užsiimtų?“ – svarstė jis.
Kuodžio propaguota idėja
Kaštų ir naudos analizės taikymas visuose projektuose – vienas jau daug metų R. Kuodžio teikiamų pasiūlymų. Pastarąjį kartą apie tai DELFI jis pasakojo projekto „Idėja Lietuvai“ metu.
„Kitas laužas, kurį irgi daug metų kūrenu – tai valdysenos reforma ir ypač projektų vertinimo reforma. Tai yra kaštų ir naudos analizė, apie kurią daug kartų kalbėta. Dabar politikai neturi disciplinos, kaip vertinti projektus. Nenaudodami kaštų ir naudos analizės, jie gali įrodyti, kad pasamdyti 100 žmonių žolės dažymui yra geras projektas, nes jis sukuria daug darbo vietų“, – dėstė jis.
R. Kuodžio teigimu, dabar krūvos politikų, taip pat ir kieti intelektualai projektus vertina pagal tai, ar jie sukurs darbo vietas.
„Tačiau privačiame versle darbo vietos yra sąnaudų dalis. Viešajame sektoriuje – lygiai tas pats. Jeigu tu pradėsi permetinėti sąnaudas prie naudos, tai sąnaudų neliks, liks tik nauda. Ir žolės dažymo projektai kuo bus didesni, tuo geresni. Kaštų ir naudos analizė duotų disciplinos tiek priimant svarbesnes viešąsias iniciatyvas ar įstatymus, ar įsisavinant Europos lėšas“, – sakė jis.
Kurs MOSTA pagrindu
Naujasis kompetencijų centras turėtų būti įkurtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pagrindu.
„Palaipsniui būtų priimti papildomai dirbti apie 25 analitikai, kurie atliks kaštų-naudos analizę ir sisteminius vertinimus strateginiais klausimais priskirtose viešosios politikos srityse (žmogiškųjų išteklių, konkurencingumo didinimo, geresnio reglamentavimo, inovacijų, šešėlinės ekonomikos masto ir kitose).
Taip pat planuojama parengti unifikuotą įrodymais grįsto valdymo sprendimų priėmimo metodologija bei padėti ją diegti viešojo valdymo institucijose gerinant priimamų sprendimų kokybę, apmokyti valstybės tarnautojus“, – aiškino kanceliarijos atstovai.
Siekiant formuoti naujas įrodymais grįsto valdymo tradicijas ir užtikrinti optimalią įvairių viešosios politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo sričių žinių sinergiją, kompetencijų centras bendradarbiautų su kitomis institucijomis, kurios jau sukaupė ir toliau generuoja žinias atskiruose viešųjų politikų srityse.
Per beveik 5 projekto įgyvendinimo metus (iki 2023 metų) būtų suformuotas nacionalinis tarpinstitucinis kompetencijų tinklas ir sustiprintos viešojo valdymo institucijų įrodymais grįsto valdymo kompetencijos“, – dėstoma komentare DELFI.
Ką analizuos naujasis centras spręs Vyriausybės kanceliarija. „Atitinkama funkcija priskirta kanceliarijos strateginių kompetencijų grupei, kuri užtikrintų, kad minėtos užduotis atlieptų Vyriausybės veiklos prioritetus, susietų ministerijų analitinius poreikis, taip pat padėtų įgyvendinti kanceliarijos misiją“, – sakė jos atstovai.
Jų teigimu, dalis šių užduočių taip pat prisidėtų prie šiuo metų veikiančiu tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei plačios partnerystes su akademijos ir verslo atstovais platformų veiklos tobulinimo.
Numatyta 6,6 mln. eurų
Kompetencijų centro kūrimas turėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuo metu kanceliarija rengia paraišką joms gauti.
„Pagal nustatytas ES struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės procedūras Vidaus reikalų ministerija ir Europos Socialinio fondo agentūra atliks paraiškos vertinimą, kurio metu galutinai paaiškėtų projekto finansuojamų tinkamų išlaidų apimtis ir finansuotiną lėšų sumą“, – nurodė kanceliarijos atstovai.
Šiuo metu numatyta 6,6 mln. eurų suma. Laukiama, kad finansavimo sutartis bus pasirašyta 2018 metų vasara.
„Daugiausia projekto lėšomis butų finansuojama MOSTA ekspertų-analitikų veiklą – darbo užmokesčio fondas – siekiant sukurti konkrečius produktus, t.y. atlikti tyrimus, įžvalgas, parengti metodinius dokumentus, suteikti konsultacijas“, – atsakė kanceliarija.
Be to, ketinama stiprinti viešojo valdymo institucijų darbuotojų kompetencijas: rengti mokymus, seminarus, individualias konsultacijas, konferencijas ir vizitus į gerosios patirties užsienio valstybes.
„Projekto rezultatams pamatuoti būtų taikomas veiksmų programos rodiklis „Įrodymais grįsto valdymo priemonės, kurias pagal veiksmų programą ESF lėšomis taikė viešojo valdymo institucijos“, – sakė kanceliarijos atstovai.
