„Tarptautinė finansų rinkų konferencija kasmet iš viso pasaulio surenka žinomus finansų ekspertus, privačius investuotojus, verslo ir mokslo atstovus. Šių metų tema: Baltijos šalių kapitalo rinkos augimas, Fintech proveržis Lietuvoje, „žaliųjų“ finansų inovacijos ir infrastruktūros projektų patrauklumas privatiems investuotojams“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.
Konferencijoje savo įžvalgomis dalinsis tiek politikos, tiek verslo, finansų rinkų lyderiai – finansų ministras Vilius Šapoka, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, „Nasdaq Nordics“ prezidentas Lauri Rosendahl, „Thomson Reuters“ vadovas Nick Collier, „ESM“ generalinis sekretorius Kalin Anev Janse, „žaliojo“ finansavimo specialistas seras Roger Gifford, kiti pranešėjai.
„Aptarsime, koks yra valstybės vaidmuo vystant Baltijos šalių finansų rinką, iš pirmų lūpų išgirsime Baltijos šalių įmonių „Novaturo“ ir „Madara Cosmetics“ atėjimo į biržą sėkmės istorijas, analizuosime, kokie trukdžiai šiandien kliudo pritraukti kapitalą verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui“, – apie būsimą diskusiją pasakojo jos moderatorė „Nasdaq“ vertybinių popierių paslaugų vadovė Arminta Saladžienė.
Bendrovės „Litcapital“ vadovas Šarūnas Šiugžda sako, kad tokioms mažoms kapitalo rinkoms kaip Lietuva svarbu laiku ir tinkamai įvertinti unikalią galimybę, kurią suteikia beprecedenčiai skaitmeninės revoliucijos pokyčiai, kurie įgalins mažas rinkas „įšokti“ į pasaulinių kapitalo rinkų lyderių ratą. „Tokios revoliucinės technologijos kaip „blockchain“ įsigalėjimas sukurs visiškai naujas galimybes pritraukti kapitalą. Bet ar pinigų plovimo prevencija ir drastiškai augantis reguliavimas iš esmės nesustabdys skaitmeninių pokyčių kapitalo rinkose?“ – svarsto Š. Šiugžda.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerės Dovilės Burgienės teigimu, bus aktualu apžvelgti infrastruktūros poreikius ir Lietuvos vyriausybės planuojamus projektus, ypač – transporto sektoriuje. D. Burgienės moderuojamoje diskusijoje bus gilinamasi į dabartinį projektų finansavimo išteklių derinį (ES, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos, valstybės valdomų įmonių lėšos, privatūs fondai) ir svarstoma, kuo planuojama pakeisti ES lėšas. Bus aptarta, ką gali pasiūlyti privatūs infrastruktūros fondai ir pristatyta teigiama bei neigiama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų patirtis Lietuvoje, siekiant ateityje pagerinti tokių projektų rengimą.
