Pasak K. Kaunissaare'o, Estijoje projekto planai buvo užbaigti tik vasarį, vyko aštuonios viešosios konsultacijos, daugybė diskusijų, o visa tai truko 5 metus, kol gautas sprendimas, koks yra dabar, ir politinėje arenoje nutarta, kad susitarimas dėl projekto plėtros bus ratifikuotas.
„Ir šis sprendimas nėra apsaugotas šimtu procentų. Pateikta daug apeliacijų. Tačiau esame įsitikinę, kad net ir pateiktos prieš šį projektą apeliacijos bus atmestos. Teritorijų planai buvo peržiūrėti Finansų ministerijos. Ji atsakinga už tų apeliacijų atmetimą. Esame įsitikinę, kad jas laimėsime ir niekas neužkirs mums kelio“, - tikino Estijos atstovas.
Pasak jo, atliktas ir poveikio aplinkai vertinimas.
„Planai buvo rengiami ilgai, viskas truko ilgiau nei būtų reikėję įprastai“, - Estijos bėdas vardijo K. Kaunissaare'as.
Dar viena kliūtis, anot jo, buvo pasenęs įstatymas žemių perdavimo valstybės reikmėms.
„Kas labai svarbu mums dėl statybos proceso, mes jau tuoj priimsim naują įstatymą dėl žemių perdavimo valstybės reikmėms. Jis pakeis 1995 metų seną įstatymą. Jis nėra priimtas specialiai dėl projekto. Visas procesas tada bus daug paprastesnis tiek valstybei, tiek žemės savininkams, nes kalbama ne tik apie pirkimą, bet ir keitimą, numatyta daug kompensacinių priemonių“, - kalbėjo K. Kaunissaare'as.
Jo teigimu, šis procesas užtruks iki 2020 metų, jeigu įstatymą pavyks priimti iki liepos.
„Nenorime teisinių kovų su žemės savininkais, norime, kad kompensacinė kaina būtų labai patraukli. Kalbame apie 650 žemės sklypų, kurie priklauso gyventojams, ten yra ir miškų, ir žemės ūkio paskirties sklypų“, - sakė „Rail Baltic“ koordinatorius Estijoje.
K. Kaunissaare'as pripažino, kuo daugiau painiavos, kaip yra Estijoje, tuo blogiau.
„Tie signalai išeis. Dėl to reikia didelės politinės paramos projektui. Darome viską, kad galėtume užtikrinti projekto finansavimą, ir tikiu, galiausiai įrodysime, jog jis yra vertas finansavimo“, - sakė K. Kaunissaare'as.
„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios ES šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai - Suomija.
