Šiuo metu dalis darbuotojų fonduose pensijos iš viso nekaupia. Dalis kaupia minimaliai (už juos pervedama 2 proc. „Sodros“ įmokų).
Likusieji – maksimaliai: prie „Sodros“ įmokų pridedami 2 proc. nuo savo atlyginimo ir gaudami 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio paskatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto (2+2+2 formulė).
Pirmadienį Vyriausybės pristatytame reformų plane numatyta, kad antro kaupimo būdo (t. y. minimalaus kaupimo iš 2 proc. „Sodros“ įmokų) neliks.
Bus galima arba visiškai nekaupti, arba kaupti pagal naują formulę 4+2, kai 4 proc. atlyginimo dydžio įmoką kaupimui atseikės darbuotojas, o 2 proc. VDU dydžio išmoka bus skirta iš valstybės biudžeto.
Vis dėlto šie skaičiai negalutiniai ir veikiausia keisis. Vien dėl to, kad nauja formulė pasiūlyta dabartiniam priskaičiuotam atlyginimo ant popieriaus.
Priėmus visas siūlomas permainas, gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos būtų taikomos ne priskaičiuotam atlyginimui, o didesnei sumai – visai darbo vietos kainai (prie bruto atlyginimo pridėjus darbdavio įmokų dalį).
Kadangi mokesčiai bus mokami nuo didesnės sumos, kaupimui skirta procentinė dalis bus mažesnė – 3 proc. paties darbuotojo ir 1,5 proc. VDU (tiksliau, nuo jo darbo vietos kainos) iš valstybės biudžeto.
DELFI TV laidoje „Gyvai“ apie tai pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pirma priežastis, kad dabartinių pensininkų pajamos mažos, 30 proc. pensininkų skursta.
Antra, leidžiamės į demografinę duobę, darbdaviams pradeda stigti darbuotojų. Jeigu reikėtų išlaikyti tą patį pensijų lygį kaip dabar, po 15 ar 20 metų susidurtume su labai didelėmis problemomis.
Trečia, dabartinė pensijų sistema išbalansuota ir neteisinga. Vien tai, kad turime privataus ir valstybinio draudimo konkuruojantį santykį ir tokį netolygų dalyvavimą papildomame kaupime, mano galva, dėl to turime tokias įtampas, kai žmonės eina į gatves ir turime mažas pensijas“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad siūlant naikinti pervedimus į fondus iš „Sodros“, būtų išlaikomas didžiausias valstybinės pensijos lygį, žmogui ji nemažėtų kaip dabar. Be to, bendrą „Sodros“ įmokų tarifą siūloma mažinti 2 proc. punktais ir dalį padidėjusio atlyginamo skatinama skirti kaupimui.
„Jeigu mes kalbame apie tuos, kurie nekaupia, tai įtraukus juos į kaupimą, šiems darbuotojams „Sodros“ įmokos padidės 2 proc.“ – aiškino pašnekovas.
Jeigu žmogus nenorės kaupti, dėl to jis turės pateikti mažiausiai vieną, o daugiausiai 3 periodinius prašymus kas 3 metus.
„Kitas svarbus Vyriausybės pasiūlymas – taikyti automatinio įtraukimo metodiką. Jauniems žmonėms apsimoka kaupti, tai rodo ir finansiniai skaičiavimai, ir pasaulinės tendencijos. Taigi, visi iki 40 metų automatiškai bus „dedami“ į fondus su teise atsisakyti dalyvauti.
Visi galės išreikšti savo valią, kad nebūtų įtraukiami. Tie, kurie tai padarys, jie automatiškai nebus įtraukiami. Neišreiškę tokios valios bus įtraukiami automatiškai, bet vistiek dar turės kelis mėnesius teisę ir galimybę persigalvoti“, – komentavo L. Kukuraitis.
Jis pabrėžė, kad dabar kaupiantys minimaliai arba visiškai nekaupiantys, būtų įtraukiami į kaupimą nuosekliai:
„Ne iš karto 4 proc., nes suprantame, kad tai yra didžiulės pajamos. Tačiau per 5 metus išskleistas įmokos didėjimas ir tai neturėtų būti didžiulė našta žmogui. Kaip sakiau, iki sausio 1 d. jis galės deklaruoti valią, kad nenoriu būti įtrauktas į fondus. Tada to įtraukimo nebus.“
Ministras patikino, kad žmogui sustabdžius kaupimą arba atsisakius dalyvauti kaupime jam būtų kelios galimybės.
„Viena, jei atsisakau dalyvauti ir nieko nedarau, pinigai fonde lieka ir jie toliau investuojami ir duoda kokią nors grąžą arba neduoda, nes pensijų fondai pasiima savo administravimo mokestį, tai reikia skaičiuoti.
Antras variantas yra: aš noriu atstatyti savo „Sodros“ pensiją, kuri mažėjo kaupiant antroje pakopoje. Tada aš su ta dalimi galiu grįžti į „Sodrą“ ir jos pensija atstatoma tokia, lyg aš nebūčiau dalyvavęs antroje pakopoje.“
Be kita ko, keičiant pensijų kaupimą siūloma iki 0,5 proc. vidutinės metinės vertės sumažinti fondų administravimo mokestį, sumažinti minimalią anuitetų sumą, įvesti privalomą „gyvenimo ciklo“ fondų koncepciją, kai kaupimo pradžioje investicijama rizikingiau, o artėjant pensiniam amžiui – į mažesnės rizikos vertybinius popierius.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metų pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę per 1,2 mln. asmenų, o jų sukaupto turėto vertė praėjusių metų pabaigoje siekė per 2,6 mlrd. Eur.
